Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-04-11 |
Klaipėdos kraštą gavusi Lietuvos valdžia bandė perimti ir susisiekimą su jame buvusiais siauraisiais geležinkeliais, tačiau toks bandymas jai neišdegė.
1925-ųjų spalio pabaigoje Lietuvos vyriausybė nusprendė 20 proc. sumažinti geležinkelių tarifą į Klaipėdos kraštą vežamiems kiaušiniams. „Toji nuolaida netaikoma kiaušiniams, vežamiems iš Klaipėdos“, – buvo nurodyta šiame sprendime.
Geležinkelių reikalu po savaitės į užsienio reikalų ministrą Mečislovą Reinį konfidencialiu raštu kreipėsi Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Vaclovas Sidzikauskas.
„Klaipėdos Krašte esama šių siaurųjų geležinkelių: Šilutė-Kalotė, Pagėgiai-Smalininkai, Mikytai-Tilžė ir Klaipėda-Plikiai-Pėžaičiai. Tie geležinkeliai yra pastatyti Prusų Siaurųjų geležinkelių akcinės bendrovės, kurios būstinė yra Įsrutėje ir Karaliaučiuje. Kiek tenka patirti, dauguma tos bendrovės akcijų yra Prusų valdžios portfelyje. Einant Versalis sutarties 266 str., tos akcijos privalo būti atiduotos Lietuvos valstybei, kuri už tai atsilygina Reparacijų Komisijai. Pirm darysiant tolesnius žygius norėčiau prašyti Tamstą, Pone Ministeri, pavesti musų Pasiuntiniui Paryžiuje išaiškinti Reparacijų Komisijoj, kiek toks mūsų reikalavimas, jų manymu, yra pamatuotas. Patyrę Reparacijų Komisijos nuomonę, galėsime lengviau susiorijentuoti, kas daryti, kad perimus tuos geležinkelius savo žinion“, – rašė V. Sidzikauskas.

Kartu jis akcentavo, kad geležinkelio Klaipėda-Plikiai-Pėžaičiai padėtis skyrėsi, nes Klaipėdos miestas 1922 m. rugpjūčio 21 d. įsigijo 1217 iš 2515 jų akcijų (48,3 proc.).
„Tačiau toji transakcija yra neteisėta, nes einant Versalio Sutarties 256 str. Prusijos Valstybė neturėjo teisės parduoti ar perleisti turtą, kuris einant ta sutartimi turi būti atiduotas Lietuvos Valstybei ir už kurį Lietuvos Valstybė turi atsiskaityti prieš Reparacijų Komisiją. Tuo būdu Klaipėdos Miestui 1922 m. perduotos ar perleistos akcijos privalo būti atiduotos Lietuvos Valstybei, gi Klaipėdos Miestas gali pareikalauti grąžinimo sumokėtosios už tas akcijas sumos ir nuostolių iš Prusų Valstybės. Tačiau ir šiuo klausimu, pirm nei daryti oficialius žygius Berlyne ir Klaipėdoj, norėtusi patirti Reparacijų Komisijos nuomonę, kuriai, beabejo, jau nekartą prisėjo su panašiais klausimais susidurti“, – rašė pasiuntinys.
Tikriausiai sprendžiant šį klausimą lapkričio viduryje Užsienio reikalų ministerijos Politikos ir ekonomikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad ši „suteiktų žinių ar dabartiniu metu turima visa medžiaga dėl Klaipėdos Krašto siaurųjų geležinkelių“. „Jeigu ne, tai Ministerija prašytų nurodyti kokia medžiaga apie siauruosius geležinkelius dar reikalinga“, – rašė B. K. Balutis, nurodydamas, jog tokios medžiaga reikia „atnaujinimui derybų su Vokiečių Vyriausybe dėl siaurųjų geležinkelių, kurios savo laiku negalėjo būti vedamos ir buvo atidėtos dėl stokos žinių ir medžiagos“.
Visgi Lietuvai taip ir nepavyko perimti siaurojo geležinkelio – paslaugas ir toliau teikė bendrovė „Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“. „ Siaurieji traukinėliai yra Rytprūsių siaurųjų geležinkelių bendrovės žinioje. <…> Tokia bendrovė, monopolizavusi visą siauraisiais geležinkeliais susisiekimą Klaipėdos krašte, labai gerai pasipelno perveždama keleivius ir dar gaudama tiesiog iš valdžios iždo už pašto vežiojimą nemažas sumas“, – 1934-aisiais rašė žurnalas „Pašto pasaulis“.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą