Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-11-22 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja, kas dėjosi Klaipėdos krašte prieš šimtą metų.
1925-ųjų kovo 29 d. dr. Jonas Yčas ir premjero įgaliotas Ministrų kabineto reikalų vedėjas Bronius Dailidė pasirašė sutartį, pagal kurią J. Yčas atgaline data, nuo tų metų vasario 12 d., buvo skiriamas Klaipėdos krašto laikraščio „Memel Zeitung“ redaktoriumi, nurodant, jog jis „redaguoja kalbamą laikraštį Ministerio Pirmininko arba jo įgalioto asmens nurodymais“.
J. Yčui buvo suteikti įgaliojimai skirti ir atleisti laikraščio bendradarbius, bet apie tai irgi turėjo būti pranešama premjerui. Pats redaktorius pareigas galėjo palikti perspėjęs apie tai premjerą prieš mėnesį.
Sutartimi J. Yčui buvo nustatyta 1500 litų mėnesinė alga, kartu nurodant, kad už straipsnius ir kitus rašinius jam papildomai nemokama. Alga turėjo būti tikrai nebloga, nes pagal 1922 m. balandį priimtą Valstybės tarnautojų įstatymą aukščiausios kategorijos tarnautojams buvo mokama 10 000 auksinų alga (auksinai į litus vėliau keisti santykiu 10:1). Nuo 1924 metų gegužės 1 dienos Seimo nario atlyginimas siekė 900 litų.
Keliaudamas tarnybiniais reikalais J. Yčas galėjo gauti 20 litų siekusius dienpinigius ir jam buvo apmokamas I klasės geležinkelio bilietas. Sutarta buvo apmokėti ir jo persikėlimo iš Kauno į Klaipėdą „faktinas išlaidas“.
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad 1880 m. Šimpeliškiuose (Biržų valsčiuje) gimę J. Yčas buvo istorikas, pedagogas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas.
1918 m. jis buvo Valstybės tarybos švietimo komisijos Vilniuje pirmininkas, 1918–1919 m. – Lietuvos švietimo ministras. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Kaune Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, dėstė Lietuvos, Prūsijos, Vokietijos, Latvijos istoriją. Jis buvo ir Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo narys, pirmininkas. Nuo 1925 m. balandžio iki 1927 m. spalio pabaigos buvo Klaipėdos krašto direktorijos patarėjas švietimo reikalams.
„Dirbo kurį laiką Klaipėdoj, eidamas mokyklų decernento pareigas krašto direktorijoj ir kitas svarbias pareigas. Skaitydavo Klaipėdos lietuviams svarbias paskaitas“, – apie J. Yčo veiklą Klaipėdoje buvo rašoma „Lietuvos aido“ paskelbtame nekrologe.
Prieš mirtį 1931-ųjų gruodį J. Yčas buvo Švietimo ministerijos valdytojas.
Anot tos pačios enciklopedijos, „Memel-Zeitung“ buvo leidžiamas Klaipėdoje 1924–1925 metais. Iš pradžių buvo dienraštis, o vėliau ėjo tris kartus per savaitę. Tarp žinomų bendradarbių minimi Vilius Gaigalaitis, Jonas Vanagaitis, Jokūbas Stiklorius, Jonas Grigolaitis.
Pats J. Yčas, atstovaudamas „Memel-Zeitung“ redakciją, tų metų balandžio 4-ąją pasirašė sutartį su bendrovės „Rytas“ valdybos pirmininku J. Stiklioriumi dėl minėtojo laikraščio spausdinimo iki 1925-ųjų pabaigos.
Žinia, tų metų pradžioje „Rytas“ graudulingu raštu buvo kreipęsis į premjerą Antaną Tumėną ir aiškino, kodėl jam reikia duoti spausdinti prolietuviškus laikraščius. „Jei vokiškoji „Memel Zeitung“ iš mūsų išeitų, tai, nors iš jos spaustuvei būtų daugiau pelno, ne tiek tat apgailėtume. Nes ji, bent kaip ji ligšiol buvo vedama, mūsų dvasiai paliko svetima“, – be kita ko dėstyta šiame „Ryto“ rašte.
J. Yčas ir J. Stikliorius sutarė, kad už 6 puslapių darbo dienų ir 8 puslapių šeštadienio-sekmadienio „Memel Zeitung“ numerių spausdinimą „Rytui“ bus mokama „178.000 litų visiems metams“. 75 000 litų J. Yčas turėjo sumokėt per šias dienas, o likusią sumą per devynis kartus, mokant iki kiekvieno mėnesio 7 dienos.
„Ryto“ bendrovė ima ant savęs to laikraščio ekspediciją ir administraciją ir ima užtat sau visas laikraščio pajamas nuo šio balandžio 1 d.“, – skelbė vienas iš susitarimo punktų.
Istorikas Julius Žukas knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ yra rašęs, jog „Rytas“ Lietuvos valdžios dėka gerai gyveno ir nustojus leisti „Memel Zeitung“ – bendrovė ir toliau spausdino (o nuo 1936 m. ir leido) beveik visus Klaipėdos kraštui skirtus lietuviškus ir prolietuviškus periodinius leidinius.
„Šie leidiniai formavo Lietuvai palankią opiniją krašte, todėl bendrovė nuolat gaudavo valdiškų subsidijų, pro pirštus buvo žiūrima į finansinės veiklos pažeidimus – dirbtinai padidintą kapitalą, išpūstus aktyvus. Vykdydama Lietuvos valdžios pageidavimus bendrovė užsiėmė komerciškai nenaudinga veikla ir dirbo nuostolingai, tačiau valdyba beveik kasmet balanse rodydavo pelną ir mokėdavo dividendus akcininkams. <…> Nuolat blogėjant bendrovės finansinei būklei, Finansų ministerija 1938 m. vasarą parengė „Ryto“ akcijų perėmimo planą, privatiems akcininkams sumokant 50 proc. nominalios vertės už pirmos emisijos akcijas. Kraštą atplėšus nuo Lietuvos, bendrovė dar turėjo 240 tūkst. litų skolų, iš kurių daugiau kaip 100 tūkst. litų priklausė vokiškoms firmoms“, – rašo J. Žukas.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2025 metams skyrė 15 500 Eur paramą
Parašykite komentarą