Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-02 |
Paskutinę praėjusių metų dieną viešai svarstyti pateikti nauji Kristijono Donelaičio aikštės rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Didžiausia dėmesys juose skirtas augmenijai, o vieną medį siūloma „paremti stilizuota medine ar kitokia skulptūra”.
Projektą Savivaldybės užsakymu už 60,5 tūkstančio eurų rengia UAB „Architekto studija“. Tačiau procese dalyvauti pasitelktos ir kitos įmonės – „DU sodininkai“ bei UAB „Megaplantas“. Pastaroji įmonė buvo viena iš Labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“, dar 2014-aisiais pradėjusio bandyti realizuoti idėją rekonstruoti K. Donelaičio aikštę, steigėjų.
Planuojamo sklypo plotas – 5853 kv. m, apželdinta jo dalis sudaro 70 proc.
Parengtuose projektiniuose sprendiniuose teigiama, jog „įvertinus aikštės vystymosi istorinę raidą, esamą padėtį (su visomis insoliacijos, funkcionalumo, paminklo ir kt. problemomis), K. Donelaičio aikštės architektūrinė koncepcija formuojama istorinio aikštės raidos tęstinumo pagrindu“. Ir siūloma „grįžti prie nuosekliai nuo XIX a. pr. iki XX a. vidurio susiformavusios dviejų želdiniais atskirtų aikštės segmentų (pirmas stačiakampis prie K. Donelaičio gatvės (vakarinė aikštės dalis), antrasis – rytinėje aikštės dalyje, sudalintas takų įstrižainėmis ( susikirtime – žydintis akcentas (gėlynas) plotas su tarp takų laisvai pasodintais medžiais“.
Siūloma rekonstruoti aikštę, akcentuojant Kristijono Donelaičio skulptūrą. Link jos tiesiami penki granito plokščių takai, anot autorių, simbolizuotų „tiltus“ (vizuali laiko, dvasinė, emocinė, pažinimo jungtis iš dabarties į XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros pradininko, evangelikų liuteronų kunigo gyventą pasaulį – paminklas ir „arimo“ dangos renginių erdvė prie jo”.
Nurodoma, kad aikštės rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų koncepcijoje svarbiausias dėmesys tenka „želdyno istorinio konteksto išlaikymui“, išsaugant visus brandžius medžius.
O siekiant suformuoti „funkcinį – vizualinį aikštės ryšį su miesto centru“, būtų atveriamas uždaras aikštės kontūras pietvakariniame aikštės kampe suformuojat esamo šaligatvio lygio aikštelę. Iš jos suprojektuotas vienas iš penkių minėtų takų. Aikštelėje numatyta vieta geriamo vandens kolonėlei.
Aikštelę prie paminklo numatoma skiri kameriniams renginiams, poilsiui, o dalį esamų nefunkcionalių takų norima naikinti, „siekiant aikštei sukurti aiškią takų struktūrą ir padidinti žaliuosius plotus”. Nurodoma, kad takams ir aikštelėms „dangos parenkamos natūralių medžiagų, ramių spalvų, atitinkančios kultūros paveldo reikalavimus”.
Anot projektuotojų, atlikus visus medžių būklės tyrimus ir vertinimus, nustatyta, jog iš čia augančių 63 medžių 30 yra geros būklės, 26 – patenkinamos, du – nepatenkinamos ir penki – blogos. Pastaruosius rekomenduojama nedelsiant šalinti, nes jie kelia grėsmę skvero lankytojams ir gadina bendrą skvero estetinį vaizdą. Nepatenkinamos būklės du medžius rekomenduojame pagal išgales „paremontuoti”. O jei „išryškėtų lajos defoliacija ar viršūnių džiūvimas – šalinti”.
Vieną iš aikštėje esančių liepų, kurios kamieno mediena iki 2 m aukščio yra sąlyginai nepakitusi, tačiau medis apie 40º pasviręs ir bet kuriuo metu gali nuo savo svorio išvirsti, siūloma „paremti stilizuota medine ar kitokia skulptūra (maždaug „titanas”) ir taip pratęsti jos gyvenimą bei apsaugoti skvero lankytojus”.
„Tikimės, kad formalumai sklandžiai praeis ir greitu metu galėsime inicijuoti viešuosius pirkimus bei pradėti rekonstrukcijos darbus. Tačiau tai nėra vien techninė rekonstrukcija – tai pagarbus dialogas su praeitimi ir atsakingas žvilgsnis į ateitį. Socialinės atsakomybės metais ypač svarbu rūpintis miesto erdvėmis, kurios jungia žmones, skatina bendrystę ir leidžia kiekvienam atrasti ramybę – tikiu, kad K. Donelaičio aikštė leis susitikti su istorija bei pajusti Mažosios Lietuvos dvasią. Atsisakę buvusiuose projektuose numatytų triukšmingų komercinių elementų, tokių kaip lauko kavinės, renkamės išlaikyti aikštės rimtį ir švarą. Matau šią vietą kaip naują, kartu su Klaipėda verčiamą, istorijos puslapį, kuriame ši mūsų Klaipėdos erdvė vėl taps gyva, matoma ir brangi kiekvienam“, – sausio viduryje išplatintame savivaldybės pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Apie visą ligšiolinę aikštės rekonstrukcijos projektavimo epopėją galima pasiskaityti čia.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki sausio 16 d. adresu Liepų g. 11, Klaipėdoje, darbo dienomis 8-17 val. iš anksto susitarus tel. +37065232515, +37046396089 arba internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus galima teikti iki sausio 16 d., el. p. [email protected].
Viešas susirinkimas vyks sausio 16 d., 16 val., nuotoliniu būdu.
O gal dar galima pridėti metalines tvoreles aplink aikštės pakraščius. Tik tos tvorelės turi prikelti XVIII a. stilių. Jos gali būri su ornamentais, ažūrais, smaigaliai primenantys ietigalius o tarpuose tulpės. Ir viskas iš metalo rūšių bei atspalvių derinio. Ir kalvystės menas pasireikštų matomiau. Ir Vartelių tada reikėtų įėjimui į aikštę, o ne šiaip,- kad kas panorės, tas ir sėdės ledus čiulpdamas.
Ar želdynų komisija nustatė kad 5 blogos būklės? Kur įeina Tuma, Pocius ,Liudvika Kuzmičiūtė ir kt. Ar jie kompetetingi nustatyti? Jie neturi manau juokios kompetencijos
Man, kaip neo homo sovieticus, atrodo, kad pilnai komplektacijai reikėtų K.Donelaičio paminklą pakeisti nauju. Nes naujame parke senasis Kristijonas atrodys nemoderniai, lyg koks nusigyvenęs ubagas. Žodžiu, sugriovę senąjį pasaulį, naują pastatysime. Vali-o-o-o, draugai !!! Urra-a-a!!!…. Spaliukai Lenino anūkai…..
Visai patinka, kad danga Klaipėdos plytų raudonumo, daug žalumos ir SVARBIAUSIA – išsaugomi medžiai.
Mes, Klaipėdą mylintys ir čia pasirinkę gyventi, prašome tik vieno – žalumos, žalumos, žalumos.
Neapsigaukite, juk tai visualizacija su aprašymu, dvelkiančiu magija. Tik buvo „pamiršta” parašyti kiek procentų ploto išliks želdiniams, palyginus su esamu 70 proc. plotu. Kiek matyti, trinkelių plotas padidės :)))
Gražiausia vizija buvo -4 metų laikų vizualizacija aikštėje,bet gal sunku įgyvendinti.
taip skriaudzia musu miesta…
Anksčiau pateikti 2 projektiniai pasiūlymai ir kitiems architektams atrodė nepriimtini dėl to , kad negerbiamos architekto P. Šadausko autorinės teisės, ardoma planinė – erdvinė aikštės struktūra , nesaugomos iš Lietuvos lauko granito riedulių rankomis iškaltų atraminių sienučių ir želdinių . tai kas kas sukuria ,, Donelaitiškos dvasios teigiamą Aurą ,,. Manau , kad ir dabar , priimant sprendimą dėl K. Donelaičio aikštės rekonstrukcijos reikėtų skelbti viešą konkursą dėl Paveldo išsaugojimo ir tolimesnio tvarkymo , siekiant istoriškai susiformavusio tęstinumo ir meniškumo formuojant Klaipėdos viešųjų erdvių meninį vaizdą.
Nežinau, ar už šv. Kazimiero bažnyčios projektą patį galima gerbti. Gal truputį nuosaikiau su kolegų vertinimais. O miesto galvoms turbūt užteks išminties nekreipti dėmesio į klaviatūrų barškintojų, mužikų iš Plungės ar Skuodo aimanas ir pradėti darbus. Rytų išmintis sako, kad kritikuoti gali, kai tą patį geriau padarai. Kur jūsų žavesį keliantys darbai?
Lengva pamazgas pilti pasislėpus krūmuose. Neužtenka drąsos atsiskleisti kas esate.
Kur kiti konkurso dalyviai? Ši vizualizacija iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, tačiau kyla klausimų ir prašosi komentarų:
1. Ar iškirsti blogos būklės medžiai bus atsodinti naujais? O reikėtų, tada jie per porą dešimtmečių turės gražią lają ir galės gelbėti nuo nuplikinimo, kai ateis eilė kitiems blogos būklės medžiams.
2.Iš vizualizacijos atrodo, kad akmeninė danga per plati ir per didelė, jos tereikia tik tiek, kiek yra dabar ir būtų mažiau invazijos į Šadausko projektą. Nepamirškim, kad tai autorinis darbas ir bet kaip su juo elgtis negalima.
3. Suoliukai turi būti patogūs sėdėti ir atsistoti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mieste ieško pavėsio.
4. Apšvietimas turi būti santūrus, tačiau pakankamas ir paminklui, ir suoliukams, ir takams. Santūri prūsiška elegancija, o ne „kubai” ir ne „barokas”.
2. Akcentas yra paminklas, santūri ir protestantiška dvasia, nereikia čia nieko primarginti ir priryškinti. Žaluma, vienas kitas baltai žydintis augalas ir rausvų Klaipėdos krašto plytų spalva puikiausiai derės ir prie aikštės stiliaus, ir prie kelių istorinių pastatų, esančių matymo lauke. Įskaitant ir dar neprarastą galimybę atkurti Martyno Toleikio namo fasadą. Blogiausiai čia dera „dailininkų” pastatas iš sovietmečio, bet esant reikalui galima jį patobulinti, kai bus aiškus visos aikštės vaizdas.
Dar penkis medžius pjaus? Aikštės centras po pjūklininkų paskutinio pasirodymo neskelbtinu būdu ir taip jau šviečia kaip mano pakaušis. Ką reiškia – blogos būklės? Miškų biznio supratimu – būklė bloga, kai gerų lentų neišpjausi. O žaliuoti tie „blogi” medžiai, atlaikę daug vėjų ir audrų, gali dar nežinia kiek, ilgiau už daugumą mūsų. Na, per uraganą apsidrausdamas po tuo ar kitu medžiu gal nesėdėčiau, bet juk ir taip niekas iš mūsų blogu oru ten neina…
O dabartinis gerbiamo architekto Petro Šadausko suprojektuotas aikštės vaizdas man beveik tobulas, brangintinas, turėtų būtų saugomas kaip vertingas paveldas. Tik šiek tiek daugiau priežiūros, tik takų plokščių tarpus užpilti ir užželdinti, kaip buvo numatyta projekte, kad nereiktų po kojomis žiūrėti! Daug nekainuotų… Bet stop! ar ne piniguose, dideliuose piniguose, čia šuo pakastas, kad taip įkyriai vis lendama su naujais pasiūlymais?
Gerai, kad nuo tavęs niekas nepriklauso. O mieste tiek dar tvarkytinų vietų, tiek dar pinigų reiks, ką jau čia šis skveras. Nesielvartaukime dėl tų kelių kirstinų medžių, o tu, Nezabitauskai, čia išvis juk neužsuki, koks tau skirtumas.
100% sutinku, kad dabartinis prieš 50 metų architekto P.Šadausko suprojektuotas aikštės vaizdas ir išplanavimas turėtų būti branginamas ir saugomas kaip vertingas paveldas. Esamas skveras yra nuostabiai suaugęs su aplinkine architektūra. Tereikia jį atnaujinti, tačiau kitaip galvoja naujieji chunveibinai.
.
Ar tikrai?