Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-01-21 |
Klaipėdos uosto direkcija skelbia, jog iki 2029-ųjų numato investuoti 775 mln. eurų.

„Praėję metai Klaipėdos uostui buvo sėkmingi. Tai atspindi krovos rezultatai – pasiekta 39 mln. tonų kartelė ir aplenktos prognozės. Praėjusius metus žymėjo ir reikšmingi investicijų rezultatai, apimantys nuo uosto kanalo gilinimo ar baigtų Laivyno bazės statybų iki pradėtų žaliojo vandenilio stotelės ar kruizinių laivų terminalo statybų. Nuoseklios investicijos į plėtrą, infrastruktūros tobulinimą bei inovatyvius sprendimus yra svarbus gerų rezultatų variklis. Per ateinančius ketverius metus neketiname lėtinti tempo. Priešakyje – tvarią plėtrą užtikrinsiantis didžiausias uosto istorijoje pietinės dalies išvystymo projektas, esamos infrastruktūros tobulinimas, naujos paslaugos bei žaliosios iniciatyvos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Atsižvelgiant į tendencijas, prognozuojama, kad Klaipėdos uosto krova kasmet augs po 2–3 proc. Teigiama, kad šiuo metu Klaipėdos uostas nebeturi teritorijų, kur galėtų plėstis, todėl ieškoma naujų galimybių – neseniai patvirtintame 2026–2029 m. strateginiame veiklos plane numatytas pietinės uosto dalies išvystymo projektas. Naujos apimties uosto veiklos ir krovos potencialą kuriančiam projektui skiriama didžioji investicinės programos pinigų dalis – beveik 600 mln. eurų. Vertinant būsimų investuotojų dalį, bendra viso išvystymo suma sieks daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Pirmąjį šio projekto etapą – pietinių uosto vartų statybas – ketinama pradėti šių metų viduryje. Viso projekto rangos darbus numatoma užbaigti 2028 m.
Toliau bus tęsiami ir jau įsibėgėję uosto infrastruktūros vystymo projektai. Išlieka užtikrintas naujojo kruizinių laivų terminalo, kuris atlieps augančios kruizinės laivybos, miesto ir NATO sąjungininkų poreikius, statybų finansavimas. Šių metų pabaigoje taip pat planuojama baigti ir vėjo jėgainių surinkimui ir sandėliavimui reikalingos infrastruktūros įrengimo darbus. Taip pat toliau bus plėtojamas upinis Jurbarko uostas.
Apie 40 mln. eurų numatyta skirti esamų krantinių rekonstrukcijai, laivybos kanalo gilinimo darbams. Per kelerius artimiausius metus taip pat bus investuojama į Klaipėdos uosto saugumo sprendimus.
Minimu laikotarpiu Klaipėdos uosto direkcija imsis ir naujų veiklų. Viena jų – susisiekimo su Kuršių nerija užtikrinimas keltais. Ketinama užbaigti „Smiltynės perkėlos“ prijungimo prie Uosto direkcijos procedūras.
Tvarumo iniciatyvoms skatinti per ketverius metus bus skirta 21 mln. eurų.
Planuojama, kad užbaigti investiciniai projektai didins ir Uosto direkcijos pajamas. Skaičiuojama, kad iki 2029 m. Uosto direkcijos pajamos pasieks 103 mln. eurų. Lyginant su 2025 m., tai yra apie 40 mln. eurų daugiau.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Jau prieš 20 metų turėjo būti pradėtas statyti giliavandenis uostas jūroje!!!Šiandie jau veiktų!!Šito uosto neišgilinsit, kad galėtų įplaukti dideli laivai( fizika: plotis gylis…)Nebemeskit pinigų į pelkę…!!!
Nepamiškit naujo kruzinio laivų terminalo aptverti statybine tvora kaip dabartinio, tai įpatingas Lietuvos civilizacijos bruožas
Teisingos kryptys, uostas turi būti „neramus”, laivai turi matytis … sėkmės gerai dirbančiai direkcijai.