Paskelbtas konkursas dėl pietinių uosto vartų komplekso statybos (4)

Svarbu, Uostas ir jūra
Avatar photoArtūras Šulcas
2026-01-26

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą dėl pietinio uosto statybos pirmojo etapo darbų. Per šį darbų etapą bus įrengta pietinė damba, kurios keteros ilgis – 1302 m, plotis – 10-20 m.

Statybos projektą direkcijos užsakymu 2024 metais parengė UAB „Kelprojektas“ (projekto vadovas – Rimantas Valančius). Projekte numatyti keturi pietinių uosto vartų statybos etapai.

Paskelbto viešojo pirkimo konkurso dokumentuose pirmojo statybos etapui yra numatyti 27 mėnesiai.

Leidimą statyti vieną didžiausių objektų istorijoje – suformuoti naują 100 hektarų teritoriją pietinėje uosto dalyje – Uosto direkcija gavo dar 2024 m. rudenį. Numatyta, kad tiek vystant pietinę uosto dalį, tiek planuojant gilinti uosto laivybos kanalą iki 17 metrų, dėl aplinkosauginių aspektų, visų pirma, turėtų būti suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka. Teigiama, kad „jie reikalingi tam, kad nesimaišytų Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, nesikeistų vandens druskingumas, jo temperatūra, srovės“.

Pagal techninį projektą pietinių uosto vartų kompleksas užims apie 40 hektarų teritoriją, kurios didžiąją dalį – 32 hektarus – sudarys akvatorija. 

Suprojektuotos 1,3 kilometro ilgio pietinė ir beveik 1 kilometro ilgio šiaurinė dambos, maždaug 700 metrų ilgio prieplauka ir kiek daugiau nei 120 m ilgio krantinė keltams. Numatomas akvatorijos gylis marinoje – 3,5 metro. Teigiama, kad jos gilinimo metu iškastas tinkamas gruntas galėtų būti naudojamas paplūdimiams pildyti smėliu. Nurodoma, kad pietinė 1,3 km ilgio damba bus atvira pėstiesiems.

Direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas praėjusią savaitę Seime aiškino, kad 100 hektarų ploto uosto pietinės dalies plėtros projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų.

Trečiadienį išplatintame pranešimą spaudai jis tikino, kad realius statybų darbus ketinama pradėti jau šiemet.

„Dambos arba molai yra svarbūs aplinkosaugos požiūriu ir reikalingi tam, kad stabdytų druskingo vandens pritekėjimą į Kuršių marias“, – nurodoma direkcijos pranešime.

Žymos: | | | | | | | |

Komentarai (4):

Atsakymai į “Paskelbtas konkursas dėl pietinių uosto vartų komplekso statybos”: 4

  1. praeivis parašė:

    Deja, kas vieniems duota, kitiems neduota…

  2. Raimondas Skonsmanas parašė:

    Kam visa tai ?? Uždaroje ekvatorijoje vartai ???

  3. Liūdna kad KLP vairas parašė:

    nuolat atitenka piliečiams, kurie į miesto Savivaldą ateina tik susitvarkyti savo ir tam tikrų verslo grupių interesus. Trubadūrą pakeitė verteiva, apsimetantis jog jam rūpi miesto reikalai. Neginkluota akimi matosi, kad vienintelis „prioritetas” – uosto „plėtra”. Uostamiestyje oro taršos lygis pats didžiausias Lietuvoje, beje, ne tik – kartu su lenkais esame Europos oro taršos lyderiai, o Pasaulio mastu atsiliekame tik nuo Kinijos ir Indijos… Sunku tuo net patikėti. Tiems kas nori pasitikslinti šią informaciją, prašau, internete yra online oro taršos žemėlapiai. Ką iki šiol buvusi KLP miesto valdžia padarė, kad nors iš dalies sumažinti oro taršos lygį? NIEKO, ABSOLIUČIAI NIEKO. Galimai jie net didžiuojasi, kad miesto centre veikia pačios taršiausios įmonės – GRIGEO, BEGA, KLP Nafta ir begalė kitų, mažiau žinomų, bet pakankamai intensyviai teršiančių aplinką įmonių. Juokingiausia, jog turime visą armiją „tikrintojų”, kuriems už tikrinimus dar ir algos mokamos. Ką jie tikrins, jei vietinė valdžia pataikauja stambioms verslo kompanijoms ir užsidengusi akis, ausis ir nosį (!), porina, jog viskas mieste OK.

  4. XXI a. avantiūra parašė:

    ir nors nereikėtų skaitytojų painioti pristatant bet ką ir bet kaip: 1. ta mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka nėra uosto teritorija. 2. paveiksliukuose rodomi tie du juodi „bananai” ir A. Latako įvardinami kaip 100 hektarų ploto uosto pietinės dalies teritorija su uosto veikla ir plėtra neturi nieko bendro-tai miesto teritorija. Kaip ir tie kaulinami Seime 1,4 mlrd..3. Tikroji uosto plėtra kuriama užpilant marias iki pat Kiaulės nugaros ( išplečiant buvusią Mukrano perkėlą) ir paliekant siaurą kanalą. Apie pasekmes ir grėsmes Nerijos krantams, jų betonavimus, būsimas grėsmes ledonešio metu, gyventojams didėsiančius pavasarinius potvynius visame pamario regione , stovinčio ir rūgstančio vandens pasekmes marių florai ir faunai avantiūristiškai nutylima.

Komentuoti: praeivis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Greta naujo Uosto direkcijos pastato – NATO infrastruktūra

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija papildomai sumokės daugiau nei 300 tūkstančių eurų jos naujo administracinio pastato bei krantinių statybos projektuotojams dėl ...
2026-03-13
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Hibridiniai kateriai užšalo laivų statykloje

Beveik 6,5 milijono vertės du hibridiniai locmanų kateriai, kuriuos užsakė Klaipėdos valstybinio  jūrų uosto direkcija, negali išplaukti iš laivų statyklos ...
2026-03-13
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

35 nepriklausomo Klaipėdos uosto metai: svarbiausi pokyčiai (3)

Praėjusiais metais per Klaipėdos uostą perkrauta iš viso 39 mln. tonų krovinių, pagerinti net 7 krovinių rūšių rekordai, anksčiausiai istorijoje ...
2026-03-10
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This