Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-28 |
Sausio 28-ąją dalis uostamiesčio gyventojų vis dar mini vadinamojo Klaipėdos išvadavimo metines, kai 1945-aisiais sovietinė armija užėmė II pasaulinio karo pabaigoje visiškai ištuštėjusį miestą. Tačiau šįkart vidurdienį, kai čia būdavo tradiciškai susirenkama, atėjo tik vienas rusakalbis senolis, atnešęs rožių puokštę.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Prieš vidurdienį ant buvusio monumento dalies, kurioje iškaltos žuvusių karių pavardės, jau buvo gėlių ir keletas žvakių. Taip pat stovėjo vienas vainikas. Vietoje, kur anksčiau buvo įrengta žvaigždės formos „amžinoji ugnis“, buvo padėta viena rožių puokštė ir žvakė.
Takų, vedančių link buvusio monumento, savivaldybės rangovai nebuvo nuvalę, čia driekėsi tik keli žmonių sniege išminti takeliai.
Minėtasis senolis, lietuviškai paklaustas, ar nuolat čia ateina, rusiškai atsakė, jog nesupranta, ko jo klausiama.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija“ rašo, kad oficialios ataskaitos fiksuoja, jog 1945 m. sausio 28 d. 4 val. paskutinis Vokietijos karys pasitraukė iš Klaipėdos, nes dar prieš keturias dienas Vermachto pajėgoms, iš trijų pusių apsuptoms Klaipėdos placdarme, buvo atėjęs įsakymas evakuotis.
„Pastebėję Vokietijos pajėgų atitraukimą, Klaipėdos tvirtovę apsupę Raudonosios armijos daliniai sausio 26 d. vakare gavo įsakymą siųsti žvalgus ir, įsitikinus, kad gynybinės pozicijos apleistos, nedelsiant inicijuoti ryžtingą Vokietijos karių persekiojimą. Įvykdyti šio įsakymo nebuvo įmanoma greitai – reikėjo įveikti tris gynybines linijas su inžinerinėmis kliūtimis ir užminuotais laukais aplink placdarmą. Aktyvesnius veiksmus Raudonoji armija pradėjo sausio 27 d. ryte. Jie įtraukė besitraukiančių Vokietijos pajėgų ariergardą į apsišaudymus. Tačiau didžiąją dalį savo karių ir technikos Vokietija sugebėjo atitraukti. Švintant sausio 28 d. rytui, Raudonosios armijos daliniai užėmė „žemyninę“ Klaipėdos dalį. Klaipėdai priklausęs Kuršių nerijos šiaurinis smaigalys buvo užimtas dar po dviejų dienų, sausio 30 d.“, – rašo istorikas.
Tuo metu sovietinė spauda šią operaciją pateikdavo kaip vokiečiams esą netikėtą puolimą, aprašė tariamus Raudonosios armijos žygdarbius. Propagandinę Klaipėdos užėmimo istoriją savo knygoje „Mėmelio šturmo blefas“ demaskuoja Mindaugas Milinis ir Antanas Verkelis.
Raudonosios armijos pusėje žinomos iš viso 324 pavardės karių, žuvusių Klaipėdoje 1945 m. sausio 26-30 d. Tiesa, anot V. Safronovo, tai yra mažiausias galimas skaičius, nes dešimčių karių, žuvusių prie Klaipėdos 1944-1945 m. sandūroje, tiksli mirties data nenurodyta. Vokietijos pusės nuostoliai nežinomi: Raudonosios armijos dalinių ataskaitose nurodoma iki 1,5 tūkst. nukautų ir sužeistų Vokietijos karių, bet šis vertinimas, pasak V. Safronovo, atrodo, gerokai išpūstas.
„Išvaduotojai” eikit jūs paskui rusų laivą
Žmonės žuvo kare…Niekas jų neklausė nori nenori… Pagarba Žmogui visų pirma. Keikdamiesi, niekindami -visų pirma niekinate SAVE…
Jie gi „skaitmeninio turinio kūrėjai”.. Nesupras to, ką rašai…
Ir tada, ir visada…
..наша Армия,всех глупей…Kaip gi kitaip..Skeltanagiai,yra skieriai.Est,plešt,daugintis…2 Internacionalo savoka..Kol pasaulis to nesupras,atkirčio kremliui nebus
Slumped I buda
jau asilas per tiek metų nenorėdamas išmoktų kalbos, bet ruskis principingas, jei ir moka, niekada neprabils … b0kit jūs prakeikti, „išvaduotojai”…
Senolis kaip tikras nacistas iš principo apsimete kad nesupranta ko klausiama..Ir taip jau 80 metų
Ten guli tikri IŠVADUOTOJAI, kurių dėka Memel, vėl tapo mūsų Klaipėda.
O kaip jie atejo, parejo nesvarbu. Svarbu, kad Jų labai nenorėjo laukti naciai.
СЛАВА ОСВОБОДИТЕЛЯМ ГОРОДА КЛАЙПЕДА!
ВЕЧНАЯ ВАМ ПАМЯТЬ!
Слава Україні
Išvaduotojai ar okupantai ?
Per kurį galą tikri išvaduotojai ir nuo jo? Nuo civilizuoto gyvenimo išvadavo? Tada taip. Šiaip labiau tinka raudonieji marodieriai, plėšikai, žudikai ir prievartautojai – kaip dabar Ukrainoje – ar tada , ar dabar… Kur raudonas okupantams – ten vargas ir kančia.