Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-17 |
Kovo 25-ąją, 17.30 val., Pilies muziejaus konferencijų salėje vyks pirmąkart į lietuvių kalbą išverstų ir atskira knyga išleistų XIX amžiaus vokiečių rašytojo Ernsto Wicherto „Lietuviškų pasakojimų“ pristatymas.
Vertėja Ieva Perednienė (Jomantaitė), redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė bei literatūros kritikas Marijus Šidlauskas aptars kūrinių ypatybes. Leidyklos „Eglė“ vadovas Antanas Stanevičius atskleis knygos atsiradimo kelius.
Knygos sutiktuvėse dalyvaus Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras (režisierius Donatas Savickis), kuris parengė inscenizacijas „Lietuviškų pasakojimų“ motyvais.
„Lietuviški pasakojimai“ – tai penki XIX a. tekstai, leidžiantys iš arti pažvelgti į Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą. Ernsto Vicherto teatras pristatys knygos ištraukas, kurios leis gyvai pajusti autoriaus pasakojimų nuotaiką ir tematiką.
„Artojas aria lauką ir išrausia lobį. Tokį jausmą daugelis patirs skaitydami šią knygą. XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu. O dabar jau galime! Penki kruopščiai išversti ir suredaguoti pasakojimai skaitomi kaip lietuvių rašytojo kūryba. Visų pirma dėl to, kad visi veikėjai lietuviai, nuo amžių glūdumos gyvenantys Mažojoje Lietuvoje, kurią vokiečių istorikai, etnografai, kartografai vadina Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva. Taip į savo herojų gimtinę žiūri ir pats E. Vichertas, nes už valstybės sienos esančią Žemaitiją jis mini kaip Rusijos imperiją. Per tą sieną siuva kontrabandininkai (šmugelninkai), į katalikiškas bažnyčias atskuba merginos, kurioms liuteroniškasis Dievas nepadeda, iš katalikiškojo tikisi daugiau… E. Vicherto pasakojimuose užpraėjusio amžiaus lietuvių gyvenimas Prūsijos valstybėje mūsų akimis žiūrint nėra toks jau archajiškas ir sunkiai suprantamas. Greičiau atvirkščiai – viskas gana šiuolaikiška: didelė meilė, meilės trikampiai, kova už turto išsaugojimą, kriminaliniai nusikaltimai. Net suktas teisininkas turi Žemaitaičio pavardę. Nešiuolaikiški tik gamtovaizdžiai, laivai, valtys, namai, drabužiai, kuriuos rašytojas aprašo taip vaizdingai, kad juos tiesiog regi. Ernstas Vichertas buvo teisėjas, dirbo Klaipėdoje, Priekulėje, Karaliaučiuje, Berlyne. Kasdienis darbas jam padiktavo daug temų ir siužetų. Stulbinamai didelis jo kūrybinis palikimas, kuriame lietuviškoji tematika užima tik nedidelę dalį. Mįslė, kada jis suspėjo tiek parašyti ir dar piešti, tapyti. Dailės kūriniai Vokietijoje išliko iki mūsų dienų. Nuojauta sako, kad šioji knyga – tik pirmas šios lobių skrynios atidarymas. Juo labiau kad autorius mylėjo bendrapiliečius lietuvius, nemylėdamas nebūtų taip gerai jų aprašęs“, – rašoma pranešime spaudai.
Knyga iliustruota originaliais E. Vicherto piešiniais, spausdintais 1934 m. leidinyje „Litauische Geschichten“.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Indėlis į Mažosios Lietuvos kultūrą.