Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-18 |
Kovo 27–29 d. pakelti akis į dangų ir patirti gamtos nuotykį Kuršių nerijoje kviečia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ organizuojamas paukščių sugrįžtuvių savaitgalis. Lankytojų laukia rytiniai paukščių stebėjimai, interaktyvūs žaidimai, parodos ir edukacijos.
„Pavasaris yra metas pasimėgauti“, – sako ornitologas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius Marius Karlonas.
Kuršių nerija laikoma viena svarbiausių paukščių migracijos vietų Europoje. Įsiterpusi į Baltijos jūrą, ji sutrumpina migracijos kelią tarp pietų ir šiaurės. Paukščiams tai saugi teritorija, kurioje gausu vietų sustoti, maitintis ir pailsėti. Štai kodėl ankstyvą pavasarį neriją kerta milijonai paukščių. Stebėti įspūdingos migracijos, pasisemti pavasariškų įspūdžių paskutinį kovo savaitgalį kviečiami visi gamtos mylėtojai.
„Stebėti paukščių sugrįžtuves idealu ant legendinės Parnidžio kopos – čia susitiksime kovo 28-ąją (7.15 val.), o kovo 29-ąją (7.15 val.) kviesime į Nidos paplūdimį. Atviras dangus ir kopų aukštis užtikrina puikų matomumą“, – sako M. Karlonas.
Dažnam kyla klausimas, kaip paukščiai randa kelią. „Iki galo tai nėra ištirta, tačiau žinoma, kad jie orientuojasi pagal dangaus kūnus – saulę, mėnulį, žvaigždes, taip pat jaučia Žemės magnetinį lauką ir seka geografinius orientyrus, tokius kaip upių slėniai ar pakrantės“, – aiškina Kuršių nerijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Modestas Bružas.
Įtakos paukščių migracijai šiemet turėjo ir šalta žiema. „Dėl ilgai išsilaikiusios sniego ir ledo dangos dalis paukščių buvo priversti keisti kryptį ir trumpam sugrįžti į pietus, kur lengviau rasti maisto. Pavyzdžiui, virš jūros stebėtos į pietus skrendančios paprastosios pempės – tai retas ir įspūdingas reginys“, – pasakoja M. Bružas.
Pasak ornitologų, nerija išsiskiria retų rūšių gausa. Čia gyvena vienas rečiausių Europoje paukščių – dirvoninis kalviukas, mėgstantis smėlynus. Taip pat peri šiaurinės pečialindos, urvinės antys, mažosios musinukės, kukučiai, skėtsakaliai, jūriniai ereliai. Neringos spygliuočių miškai ir pakrantės svarbūs įvairiais metų laikais: dalis rūšių čia peri, o kitos – žiemoja. Pavyzdžiui, ledinės antys, nuodėgulės, paprastosios gagos, juodakakliai ir rudakakliai narai, raguotieji kragai čia praleidžia net pusę metų – nuo spalio iki balandžio. Ne mažiau įspūdinga ir kormoranų kolonija netoli Juodkrantės – vieta, kelianti įvairias emocijas, tačiau nepaliekanti abejingų.
„Tokios gausos, kartais siekiančios tūkstančius individų, kitur Lietuvoje nepamatysime“, – tikina M. Karlonas.
„Kviečiu visus pasidžiaugti pavasariu – jis toks trumpas. Mano mėgstamiausi mėnesiai, kovas ir balandis, yra tarsi sprogimo momentas, kai gamta kasdien keičiasi ir prisipildo gyvybės. Skirkime laiko sau gamtoje: išeikime į lauką, įkvėpkime gryno oro, išgirskime, pastebėkime ir džiaukimės“, – kviečia M. Karlonas.
Paukščių stebėjimas vis dažniau rekomenduojamas ir kaip terapinė veikla. Jis skatina dėmesingumą, aktyvesnį gyvenimo būdą, leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore ir sustiprina pojūčius. Net ir trumpas laikotarpis gamtoje gali padėti atkurti natūralų klausos ir regėjimo jautrumą.
Visa Paukščių sugrįžtuvių savaitgalio programa skelbiama svetainėje www.visitneringa.com.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą