Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-06 |
Daug jėgų investavęs į pirmojo Klaipėdos krašto seimelio rinkimus, kuriuos lietuvių politiniai sąrašai 1925 m. spalį pralaimėjo triuškinamai, pirmasis krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys nusprendė padėti tašką šiam savo karjeros etapui. Tačiau oficialiai jis aiškino, kad toks sprendimas yra nulemtas tik jo sveikatos.
1925 m. lapkričio 3-iąją laikraštis „Memeler Dampfboot“ pranešė, kad J. Polovinskas-Budrys Vyriausybei įteikė savo atsistatydinimo prašymą.
„Gubernatorius Budrys jau keletą kartų buvo svarstęs apie atsistatydinimą, ir prieš kurį laiką jis netgi buvo įteikęs savo atsistatydinimo prašymą ministrų kabinetui Kaune. Tačiau jis nebuvo priimtas, ir taip gubernatorius Budrys liko savo poste. Jei jis dabar, regis, galutinai atsistatydino iš savo pareigų, tai šis žingsnis jokiu būdu nėra netikėtas. Apie atsistatydinimo priežastis autentiškų pranešimų nėra. Tačiau turbūt neklystame manydami, kad pastarojo laikotarpio įvykiai Memelio krašto raidoje, prasidėję nuo Seimelio rinkimų, yra atsistatydinimo priežastis. Gubernatorius Budrys, kuris po ilgos veiklos šiame poste Memelio kraštą ir jo gyventojus tiksliai pažįsta ir juos suprasti išmoko, savo tolimesniam pasilikimui gubernatoriaus pareigose tikrai būtų reikalavęs tam tikrų gairių iš Lietuvos vyriausybės, kurios būtų leidusios jam priimti Memelio krašto sutvarkytus santykius. Tačiau galima manyti, kad jo reikalavimai šiuo klausimu nebuvo priimti, todėl jis turėjo atsisakyti toliau prisiimti atsakomybę už būsimą padėties raidą Memelio krašte. Neįsigilinant į spėjimus apie atsistatydinimo priežastis, vis dėlto turime šia proga konstatuoti, kad gubernatorius Budrys buvo puikus stebėtojas ir labai objektyvus memeliškių savitumo bei Memelio krašto reikšmės visai valstybei vertintojas. Jei jis, kaip tautiškai sąmoningas lietuvis, ir siekė kiek įmanoma padidinti savo vyriausybės įtaką Memelio krašte, vis dėlto manome, kad daugumą šių siekių jis įgyvendino tik nenoriai, vien tik iš geros valios, kad Memelio kraštui ir visai valstybei jų tarpusavio santykiuose padarytų gerą paslaugą“, – rašė „Memeler Dampfboot“, kartu nurodęs, jog apie galimą įpėdinį dar nieko nežinoma.
Lapkričio 4 d. premjeras Leonas Bistras prezidentui Aleksandrui Stulginskiui nusiuntė raštą, kuriame remdamasis atitinkamu J. Polovinsko-Budrio prašymu paprašė jį atleisti iš gubernatoriaus pareigų. Tuo metu „Klaipėdos žinios“ tądien savo skaitytojus dar bandė įtikinti, kad gubernatorius „dar ne atsistatydino“. „Tūlų vietinių laikraščių pranešimai tai perankstyvūs“, – tvirtino „Klaipėdos žinios“.
Ir tik lapkričio 7-ąją šis laikraštis jau paskelbė trumpą interviu su J. Polovinsku-Budriu, kuriame jis jau patvirtino apie pasitraukimą.
„Dirbus be jokiu atostogų nervingą ir pilnai atsakomingą darbą Klaipėdos krašte apie tris metus, mano sveikatos stovis reikalauja poilsio, juoba aš seniau parnešiau šiltinę, nuo kurios atsiliko širdies silpnumas. Aš todėl jau nuo seniau geidžiau iš šios vietos išeiti, kiek pasilsėti ir užimti mažiau nervinantį darbą. Apie tai kartotinai prasitariau ir Kaune, iš ko matomai kilo ir gandai, kad aš jau prieš pusmetį padavęs atsistatydinimo prašymą. Savo pageidavimą vėl esu pakartojęs. Gal būt, kad jį dabar patenkins. <…> Jokių kitų motyvų aš neturiu. Ypač kokių tai kontroversų tarp mano valdžios ir manęs, kurie būtų galėję mane priversti atsisakyti nuo einamų pareigų ir apie kuriuos spėlioja kai kurie vietiniai laikraščiai, nebuvo ir būti negalėjo. Galiu pasakyti, kad aš su Klaipėdos kraštu esu suaugęs ir kad man visuomet rūpėjo jo gerovė. Bet niekuomet nenustojau statęs pirmon eilėn valstinbingumą. Nuo partijų gyvenimo čionai Klaipėdoj ir Kaune laikiaus nuošaliai ir stengiaus būti neitraliu ir objektingu. Iš viso, išvedžiojimai kai kuriuose laikraščiuose, kad aš būk nusistatęs prieš Centro valdžią arba kokias tai partijas, visai be jokio pamato. Darkart pabrėžiu, kad aš geidžiu atsistatydinti vien tik dėl blogo sveikatos stovio“, – aiškino J. Polovinskas-Budrys.
Kalbėdamas apie galimą įpėdinį gubernatorius tvirtino, kad „kandidatų buvo minima daug“ ir, jo žiniomis „lig šiandien galutinai neapsistota dar nė ant vieno kandidato“.
„Aš jau pareiškiau, kad aš esu suaugęs su Klaipėdos kraštu, ir niekuomet nedariau paslapties iš to, kad aš po atsistatydinimo manau likti Klaipėdos krašte. Aš matau, kad Klaipėdos kraštas po susijungimo su Lietuva, pergyvenęs ekonomines sunkenybes greit ir žymiai pražydės ir pakils. Klaipėda turi šviesią ir didelę ateitį: jai manau pašvęsti ir toliau savo jėgas“, – teigė J. Polovinskas-Budrys.
Lapkričio 8-ąją datuotame premjero teikimo prezidentui projekte nauju gubernatoriumi buvo prašoma skirti Juozą Gabrį, tuo metu buvusį Lietuvos generaliniu konsulu Karaliaučiuje, tačiau ši pavardė buvo išbraukta ir pieštuku įrašytas Jonas Žilius, dirbęs Vyriausybės atstovu Klaipėdos krašte 1922-aisiais ir lemtingųjų 1923 m. sausio įvykių metu.
„Klaipėdos žinios“ lapkričio 10-ąją paskelbė, jog „pagaliau gauta Klaipėdoje oficialiniai Vyriausybės dokumentai dėl ligšiolinio Klaipėdos Krašto Gubernatoriaus p. J. Budrio atsistatydinimo ir naujojo Gubernatoriaus P. Žiliaus pašaukimo“.
„Šiandien, pirmadienį naujai paskirtasis Kl. Kr. Gubernatorius p. Žilius jau pradėjo perimti Gubernatūrą ir tuo pradeda eiti savo pareigas“, – rašė laikraštis.
Lapkričio 10-ąją jau buvo sustatytas ir vienas iš priėmimo-perdavimo aktų, kuriuo perduota gubernatūros banko sąskaita. Iš jos išrašo matyti, kad per nenurodytą laikotarpį J. Polovinskas-Budrys iš viso išleido 141 396,09 Lt. Net 89 400 litų iš šios sumos buvo skirta lietuviškų partijų rinkimų į Seimelį kampanijai finansuoti.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Oi ta AK „šaunuolė“, pagal AK ką rašo „Memeler Dampfboot“ tai yra objektyvu ir jokiu vokiškųjų nacionalistiniu nuotaiku kaip čia lietuvius pašiepti nėra dėl Klaipėdos krašto valdymo, AK tipo tik konstatuoja faktus, Na jei AK rupi pasišaipyti iš tuometinės valdžios Klaipėdos krašte ar ja sumenkinti tai tada rašytu savo straipsniuose – mes, AK, esame abejojantis dėl Lietuvos valstybės su Klaipėdos ir Vilniaus kraštais ir nesislėptu po tipo gėrio nešimo – informuoti šiandienos visuomene apie praeities laikus. Šiandienoje tokio stiliaus straipsniai yra ne objektyvumo pasireiškimas o širšalo skatinimas per rašančio abejotina subrendimo lygmenį ir su jo pasigardžiuojama subjektyvumo priemone AS.
AK cituoja ne tik vokišką, bet ir lietuvišką spaudą, ponas Siaipsai. gal skaitėte ne visą straipsnį? Kas negerai? Kad rožinių spalvų mažoka? Iš istorijos turėtume mokytis, o ne ją perrašinėti pagal savo suvokimo lygį, išpūsdami pergales ir nutylėdami pralaimėjimus. Kitaip užaugsim dideliais kvailais vaikais.
Istorija kartojasi. Užkariautojai, ar jie iš rytų, ar iš vakarų, elgiasi labai panašiai. Atseit, vokiečiai užkariaitojai nešė progresą ir gėrį nukariautiems lietuviams. Jie keitė vietovardžių pavadinimus arba sukurdavo naujus. Tą gėrį ir deklaruoja savo laikraštyje , pabrėždami, kad įvykiai vyksta ne Klaipėdoje, bet Memelyje. Užkariautojai iš rytų irgi teigia, kad pristatė įmonių, sukūrė daug darbo vietų, atnešė gėrį, kurio lietuviai neturėjo. Pagal užkariautojus iš Berlyno ir Maskvos mes, lietuviai, esame „asilai”. Ar gali užkariautojai būti objektyvūs? Kodėl jų tikslai įvilkti į tariamą teisingų faktų išdėstymą tampa teisybe? Skaudu, bet tai svarbu tik mažai daliai lietuvių. Ačiū, kad esate tarp jų.
jš Kauno į Klaipėdą siuntė prasikaltusius valdininkus. Tai jie ir čia tinginiavo, girtuokliavo… tai kaip tokių nepašieps? Jei būtų vykę valdžios vyrai rinkimus būtų laimėję..