Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-07 |
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) peržengta simbolinė 500 robotinių urologinių operacijų riba. Šis pasiekimas žymi ne tik augančią chirurgų kompetenciją, bet ir lūžį prostatos vėžio gydyme – modernios technologijos leidžia pasiekti tarptautinius standartus atitinkančius rezultatus, kartu maksimaliai išsaugojant pacientų gyvenimo kokybę. Pasak KUL Nefrourologijos klinikos vadovo, gydytojo urologo Mariaus Jasėno, šis skaičius turi aiškią klinikinę vertę – tai 500 pacientų, kuriems pritaikytas radikalus, tačiau itin modernus ir tausojantis gydymas.
„500 robotinių operacijų KUL yra reikšmingas klinikinis pasiekimas, rodantis aukštą specializacijos lygį, technologinę pažangą ir tvarius gydymo rezultatus prostatos vėžio gydymo srityje“, – pažymi M. Jasėnas.
Ypatingas dėmesys skiriamas nervus tausojančioms operacijoms, kurios sudaro prielaidas greitesniam lytinės funkcijos atsistatymui. Tai viena jautriausių sričių pacientams, todėl robotinė sistema čia tampa nepakeičiama.
Augant komandos patirčiai, reikšmingai pagerėjo ir operaciniai rodikliai – operacijų trukmė sutrumpėjo beveik dvigubai, sumažėjo kraujavimo rizika, o pacientų pooperacinis sveikimas tapo greitesnis.
KUL urologai pabrėžia, kad robotas yra galingas įrankis, tačiau sprendimą visada priima medikų komanda, vertindama kiekvieną atvejį individualiai. Gydytojo urologo Raimundo Venckaus teigimu, diagnozė „prostatos vėžys“ nebūtinai reiškia skubią operaciją.
„Esant mažos rizikos ligai, taikome aktyvų stebėjimą – reguliariai atliekame tyrimus ir vertiname ligos dinamiką. Chirurginis gydymas skiriamas tik tada, kai matome biologinį progresavimą ar konkrečią riziką paciento sveikatai“, – aiškina R. Venckus.
Didžioji dalis KUL atliktų robotinių operacijų – radikalios prostatektomijos. Pasaulyje ši metodika laikoma „auksiniu standartu“, nes leidžia tiksliai pašalinti naviką išsaugant aplinkines anatomines struktūras, atsakingas už organizmo funkcijų kontrolę.
Nors chirurgas valdo robotą, M. Jasėnas akcentuoja, kad už kiekvienos sėkmės stovi visa operacinės komanda: anesteziologai, slaugytojai ir pagalbinis personalas.
„Mūsų kolektyvas formavosi kartu su robotine chirurgija. Tik koordinuotas darbas leidžia užtikrinti sklandų procesą operacinėje, saugumą ir geriausią įmanomą rezultatą pacientui“, – teigia klinikos vadovas.
Didėjantis operacijų skaičius patvirtina ir vis stiprėjantį pacientų pasitikėjimą KUL. Į gydytojus urologus dėl robotinių operacijų kreipiasi pacientai iš visos Lietuvos. Šiuo metu operacijos tenka laukti iki trijų mėnesių, o pacientų srautas nuosekliai auga. Pasak medikų, šią tendenciją lemia ne deklaruojamos galimybės, o realūs gydymo rezultatai.
Tolimesnė robotinės chirurgijos plėtra KUL siejama su naujos kartos technologijų diegimu, operacijų apimčių didinimu ir platesniu skirtingų chirurginių specialybių įtraukimu.
KUL Nefrourologijos klinikos vadovas M. Jasėnas įsitikinęs, robotinė chirurgija yra nebe ateities, o dabarties medicinos standartas, leidžiantis užtikrinti aukštesnį gydymo tikslumą, saugumą ir pacientų gyvenimo kokybę. Tai kryptis, kuri ir toliau išliks prioritetinė KUL veikloje.
INFORMACIJA
KUL buvo pirmoji gydymo įstaiga Baltijos šalyse, pradėjusi taikyti robotinę chirurgija ir šiandien išlieka viena iš šios srities lyderių Lietuvoje. Per daugiau nei aštuonerius metus sukaupta patirtis KUL medikams leido pasiekti stabiliai gerėjančių klinikinių rezultatų, atitinkančių tarptautines tendencijas. Didžioji dalis pacientų po operacijos atgauna šlapimo sulaikymo funkciją, o reikšmingas šlapimo nelaikymas išlieka tik nedidelei daliai operuotų vyrų.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą