Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-08 |
Kaip žinia, 2019-07-19 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, Andriaus Dobranskio įsakymu patvirtinti detaliojo plano korektūros sprendiniai suplanuotos teritorijos dalyje tarp Šiaurės pr., Pievų ir Rokiškio gatvių. Pagal detaliojo plano sprendinius šiame sklype, kuris oficialiai vadinamas Luizės rajono Karališkosios giraitės kvartalu, užderės gyvenamųjų, visuomeninių ir komercinių namų rajonėlis. Leistinas pastatų aukštis (metrais) – 10-29; leistinas teritorijos užstatymo tankis 40-60 %, leistinas teritorijos užstatymo intensyvumas – 0,8-1,6.
Planuojamas sklypas ribojasi su dideliu individualių namų rajonu. Vietiniams ramus gyvenimas stebint Karališkosios giraitės gamtą su paukščiais, kurių apstu šioje teritorijoje, baigiasi. Kodėl tų paukščių apstu? Todėl, kad čia dar likusios natūralios pelkės, auga daug krūmų ir medžių.
Priminsime, kad 2013 m. Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu buvo atliktas Klaipėdos miesto paukščių monitoringas, kurį atliko KU mokslininkai Julius Morkūnas ir Rasa Morkūnė. Tyrinėta ir teritorija tarp Šiaurės pr. ir Pievų g., teritorijoje esantys vandens telkiniai. Cituojame monitoringo išvadas: „Šiaurės prospekto tvenkiniai yra vieni iš turtingiausių rūšine įvairove. Peri ne tik vandens, bet ir nendrynų paukščiai, kaip nendrinės startos ir ežerinės nendrinukės. Tvenkiniuose 2013 metais perėjo rudagalviai kirai, gulbės nebylės, laukiai, nendrinės vištelės, didžiosios antys, kuoduotosios antys. Užpelkėjusiame tvenkinyje šiaurinėje miesto dalyje susiformavo nauja rudagalvių kirų kolonija, kuriai tiko pramonės objektų kaimynystė ir palyginus mažas žmonių trikdymas. Kolonijai kenkia žiemą netoliese pilamas mieste nukastas sniegas, su kuriuo patenka ir įvairaus grunto. Kartais šis gruntas yra išpilamas ir ant tvenkinio kranto, taip sumažinant perėjimui tinkamo ploto. Perėjimo buveinės praradimas taip pat turėtų reikšmės ir greta kirų perinčioms kitoms vandens paukščių rūšims: laukiams, nendrinėms vištelėms, didžiosioms antims“.
Deja, monitoringe aprašomas tvenkinys, esantis ties Šiaurės prospekto ir Pievų gatvės sankirta, buvo sunaikintas ir užpiltas praėjus 2 ar 4 metams po atlikto monitoringo, o į jo vietą toliau vežamas užterštas gatvių sniegas iš viso miesto. Šiemet šioje vietoje supiltas didžiulis juodo sniego ir gatvių šiukšlių kaupas, kuris yra kaip juodas paminklas savivaldybės nužudytiems paukščiams atminti, dar tebetirpsta ir šiandien. Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktas monitoringas į savivaldybės tarnautojų sąžinę atsitrenkė kaip į sieną ir liko sąmoningai ignoruotas? Monitoringo duomenys nėra rekomendacija, tai laikoma ekspertine moksline informacija. Šie duomenys parodo saugomas ir jautrias rūšis, svarbias buveines, perėjimo vietas ir kt. Savivaldybė privalėjo ir privalo į tai atsižvelgti, jei teritorijų planavimas gali paveikti paukščius ar jų buveines. Tačiau, kad nesukti sau galvos ir neteršti tvenkinio bei nepakenkti paukščiams, klerkai panaikino tvenkinį ir paukščius? Nėra tvenkinio – nėra problemos!
Niekas paukščių monitoringo neprisiminė ir 2018-2019 m. rengiant teritorijos detaliojo plano korektūrą (kvartalo prie Kosmonautų g. (pasikeitus pavadinimui – Šiaurės pr.) tęsinio iki Pievų ir Rokiškio gatvių detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. birželio 1d. sprendimu Nr. 32 „Dėl kvartalo prie Kosmonautų g. tęsinio iki Pievų ir Rokiškio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje tarp Šiaurės pr., Pievų ir Rokiškio gatvių).
Detaliojo plano korektūra patvirtinta 2019 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1033. Detaliojo plano aprašymo dalyje „Gamtinė aplinka“ nėra nė vieno žodžio apie minimoje teritorijoje perinčius saugotinus paukščius. O natūralios pelkės, kuriose tebeperi gausybė paukščių, laikomos nevertingomis. Patvirtinto detaliojo plano sprendiniai skelbia, kad „planuojama teritorija dabar yra apleista, nenaudojama valstybinė žemė, buvusio žemdirbystės landšafto dalis. Joje auga pavieniai medžiai, krūmai, yra kelios vandens augalija apaugusios kūdros. Teritorijoje augantys pavieniai medžiai (gluosniai, beržai) nėra vertingi ir nėra lemiamas veiksnys, formuojant užstatymą ir kvartalo išplanavimą“.
Vartotojo ar ūkininko požiūriu ši vieta vertinga pardavimui, verslui, trumparegišku matymu gamta mieste pelno neatneša. Žmonės nutildyti: kas negerai, gi užstatysime kvartalą, nutiesime gatves, parkai yra tik vienas vargas savivaldybei prižiūrėti, vieną žalią zoną paskyrėme ir jums to pilnai pakaks.
Vietos bendruomenė, dalyvavusi viešajame teritorijos detalaus plano pristatyme ir svarstyme prieš plano patvirtinimą, apie monitoringą tuomet dar nebuvo girdėjusi, tik daug metų gyvenusi šalia teritorijos ir mačiusi, kad ši teritorija savo biologine įvairove labai turtinga ir vertinga. Gyventojai bandė savivaldybės tarnautojus ir detalaus plano rengėjus apšviesti, kad likusiose dviejose pelkėse gyvena ir peri daug paukščių. Gyventojai tuomet teikė siūlymus detalaus plano rengėjams palikti kuo didesnę žaliąją zoną šioje teritorijoje, apjungiant dvi likusias pelkes (prie projektuojamos Vilkijos g. ir arčiau Pievų g.) – bent taip kompensuojant žalą gamtai. Palikti didesnę žaliąją zoną su dviem vandens telkiniais, sukuriant parką miesto bendruomenei. O realiai turėtų palikti tris tvenkinius, gi trečias sunaikintas!
Deja, bendruomenė išklausyta nebuvo. Žaliąją zoną paliko tik ties viena pelke arčiau Pievų g. Gi miesto žemė brangi, daugiau užstatymo, daugiau pinigų. Jau dabar praktiškai visas sklypas suraižytas pardavimams.
O dabar pats svarbiausias klausimas planavimo organizatoriui ir detaliojo plano rengėjui: kokiu tikslu atliekamas Aplinkos monitoringas? Kodėl detaliojo plano rengėjai neinicijavo poveikio aplinkai vertinimo šioje teritorijoje esančiai bioįvairovei. Ar monitoringo duomenų ignoravimas nėra teisiškai ginčijamas ir laikomas procedūriniu pažeidimu? Kam tada savivaldybė leido lėšas monitoringui? Savivaldybė privalo įvertinti monitoringo išvadas ir pagrįsti, jei nusprendžia jų nepaisyti, nes ši teritorija pasižymi natūralia bioįvairove, kurią vietos bendruomenė ir gamtosaugininkai siekia išsaugoti planuojant naujas statybas. Stebina uolus detaliojo plano rengėjų darbas, šią teritoriją vertinant kaip nevertingą šabakštyną, nors jame knibžda saugotina gyvybė.
Šiandien vėl šioje teritorijoje pavasaris, deja, daug liūdnesnis. Grįžusios gervės slepiasi tarp paskutinių pelkėje likusių krūmokšnių ir medžių, dar vis daug paukščių, kurie persikelia ant likusių nenupjautų medžių ir krūmų, vyksta žalčių tuoktuvės, stebimos kuoduotosios antys, kasdien matoma skraidanti nendrinių lingių pora, juodieji strazdai, kielės, zylės, dūminės raudonuodegės, paprastosios liepsnelės, paprastieji nykštukai, didelis būrys šarkų, kovai, nuosavų namų kiemuose, besiribojančiuose su teritorija, lankosi geniai ir daugybė kitų paprastiems žmonėms net nepažįstamų paukščių, teritorijoje gausu žalčių, rupūžių, varlių ir kitos gyvybės. Šią žiemą šioje teritorijoje glaudėsi 7 stirnos.
O savivaldybė ką tik pasidarbavo pjūklais! Atsiuntę medžių pjovėjus nepagailėjo nieko. Iki gervių pelkės nupjovė viską be skrupulų. Būtų įsilipę ir į pelkę. Gerai, kad gyventojai sustabdė pjovėjus, pranešė savivaldybei, kad nebeleis pjauti, nes pelkėje peri saugotini paukščiai, grįžusios gervės. Sustojo. O kas toliau? Štai ir vėl pasigendama savivaldybės savikontrolės ir kontrolės. Suprantama, visur nespėsi, kai tokių objektų po visą Klaipėdą apstu.
O kas toliau? Gi rengiamas Vilkijos g. techninis projektas, tuoj prasidės gatvės, kuri eis palei pelkės šoną statybos darbai, bus parduodami sklypai aukcionuose privatiems investuotojams, jau vyksta grupinio gyvenimo namų (Vilkijos g.1) statyba, LIDL jau nusipirkęs sklypą. Nebeliks nieko gyvo.
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) liks tik priminimas apie šioje teritorijoje gyvenusius registruotus paukščius.
Visi supranta, kad parkai, skverai, žaliosios zonos, nors ir su nedideliais vandens telkiniais, natūraliu landšaftu, kuris šioje teritorijoje itin gražus, tarp gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų didintų miesto vertę, gerintų žmonių gyvenimo kokybę, gerintų fizinę ir emocinę sveikatą, suteiktų paukščiams ir kitai gyvybei namus, nors jau ir nebe tokius natūralius. Gamtos mieste reikia žmonėms.
Gi miestas kuriamas ne vienai dienai. Kokioje aplinkoje gyvens ateities kartos: ant betono su kuo didesniu užstatymu ar kokybiškoje aplinkoje su parkais ir paukščiais? Lėšos už parduotus sklypus bus skiriamos miesto trinkelizavimui?
Gyvenimas mieste darnoje su gamta – misija įmanoma. Jeigu gali Europos miestai kurti gyvenamuosius kvartalus su integruotais parkais ir skverais, kurti sveiką ir draugišką aplinką bendruomenėms, tuo pačiu saugant gyvūniją, augaliją ir landšaftą, tai kodėl to negali Klaipėda?
Kas ir kaip kompensuos milžinišką žalą gamtai? O gal dar yra vilties? Juk detalusis planas nėra nepajudinamas monumentas!
O kodėl tik dabar visa tai viešinama? Iš kur zinoti kas dedasi tam ar kitam rajone,kai niekas nieko neskelbia? Arba vieną kartą parašė ir paskui tyla. Kur to rajono teisininkai? Ar jų ten nėra? Kuo daugiau bus viešinama tuo labiau bus girdima ir reguojama.
Tragiška situacija! Ir graudu tai skaityti. Kodėl ,pvz ,tokie megapoliai kaip Niujorkas ar Vašingtonas skiria medžiams ir želdiniams net apie 30-47% savo ploto, o Klaipėda? Vien tik pelnas ? Vien tik turčių interesai? Vien tik iki blogumo peršamas žodis INVESTUOTI? Investuokite toliau į savo betonus, vykite gamtą iš miesto, bet po to nesistebėkite, iš kur tiek ligotų ir silpno protelio piliečių?
patarlę -apsaugok, Viešpatie, miestą nuo kvailių, o nuo visokių priešų jis pats apsigins. Tai ir čia-kai miesto žmonės, rūpindamiesi savo ir savo vaikų sveikata, renka parašus dėl uosto taršos mieste tai „Žalieji” su savo vadais suskliaudžia auseles ir į krūmus deda. Bet kai anie prapila rinkimus ir negauna finansavimo tai ima čiulbėti apie paukštelius ir bioįvairovę . Kliedėdami pamokslus detalių rengėjams ir apie miesto planavimą kurio mieste nėra ir nebuvo. Tuo tarpu taip vadinamame miesto Šiaurės prospekte stūgauja tyrlaukių vėjai ir antys su gulbėmis net pagal KET ženklus vaikštinėja.
Tai gal įsivardinkite kas esate, nes perfrazavus žinau ir taip žinau kas rašo. Kas trukdo tiems žaliems paskambinti kaip kad kiti daro?