Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-17 |
Balandžio 23 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaromas Knygos meno festivalis, o su juo – ir Knygos meno konkurso parodos: 2025 metų nugalėtojų paroda bei paroda „Istorinė atmintis ir tapatybės paieškos 20xx–202x m. Knygos meno konkurso leidiniuose“.
LR kultūros ministerija Knygos meno konkursą organizuoja ir kuruoja nuo 1996-ųjų, o pats konkursas vyksta nuo 1993 metų, taigi skaičiuoja jau daugiau nei trisdešimt gyvavimo metų. Kasmet Kultūros ministerija skelbia Knygos meno konkurso nugalėtojus.
Konkurso tikslas – puoselėti knygos meną ir knygos kultūrą Lietuvoje, išrinkti profesionaliausiai apipavidalintas knygas, apdovanoti ir skatinti knygos dailininkus, iliustruotojus, leidybos ir poligrafijos profesionalus. Išleidžiamas kasmetis dvikalbis konkurso katalogas.
Konkurse buvo vertinamos Lietuvos leidyklų 2025 metais išleistos knygos, premijomis ir diplomais paskatinami knygas apipavidalinantys knygos dailininkai (dizaineriai), iliustruotojai, maketuotojai, knygų leidėjai ir spaustuvininkai.
Šiuo metu naujos kadencijos Ekspertų praktikų grupę sudaro pirmininkas Linas Spurga vyr. (knygų dailininkas, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos leidėjų asociacijos atstovas), Aurelija Slapšytė (grafikos dizainerė, Vilniaus dizaino kolegijos lektorė; Lietuvos dizaino asociacijos atstovė), Vilija Liutkevičienė (spaustuvinio popieriaus specialistė), dr. Vaida Ragėnaitė (menotyrininkė, žurnalo „Dailė“ vyriausioji redaktorė, Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „Artseria“ vadovė). Šie ekspertai atlieka pirminį leidinių poligrafinės kokybės vertinimą, tačiau neskirsto apdovanojimų.
Tuo tarpu ekspozicijoje „Istorinė atmintis ir tapatybės paieškos 20xx–202x m. Knygos meno konkurso leidiniuose“ susitelkiama į tai, kaip šiuolaikinė knygos meno praktika artikuliuoja santykį su istorija, kuri dažniausiai tragiška ir nevientisa.
Teminė leidinius vienijanti ašis – bandymas permąstyti tapatybę per sudėtingus istorinius lūžius: politinių režimų kaitą, kolektyvines traumas, asmeninių liudijimų trapumą ir institucinių naratyvų galią. Šiuose darbuose ryškėja įtampa tarp oficialios istorijos ir individualios patirties, tarp archyvo kaip autoriteto ir jo kaip konstrukto.
Paroda kviečia permąstyti, kaip dizaino sprendimai – tipografija, ritmas, medžiagiškumas, vaizdo ir teksto santykis – diktuoja turinio suvokimo būdą, kaip kviečia skaitytoją atsisakyti pasyvumo ir aktyviai permąstyti daugiabalses istorijas.
Parodos veiks iki birželio 7 d.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą