Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-21 |
Raudonojo Kryžiaus savanoriai aktyviai rengia mokymus, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, tačiau parodyti žmonėms, kaip Klaipėdoje atrodo saugi vieta, neturi galimybės. Planus rengti mokymus-ekskursiją teko koreguoti, mat asmenų, kurie atrakintų bent vieną pavojaus atveju numatytą vietą, taip ir neatsirado.
Civilinės saugos mokymus-ekskursiją Klaipėdoje vedantis Rimantas neslepia, kad labai norėjo žmonėms gyvai parodyti, kaip įrengta viena slėptuvių, kurioje, esant pavojui, tilptų apie 200 žmonių. Deja, kas savaitgalį leistų susipažinti su gyventojų saugumui skirta vieta, taip ir neatsirado.
Civilinės saugos kursų metu primenama, kad karas niekur nedingo, jis tebevyksta, tad verta žinoti ir kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai, ir kokios grėsmės išties realios.
„Aš pats esu iš Gargždų, man iki slėptuvės nubėgti būtų beveik neįmanoma, tad turiu apgalvoti, kaip įsirengti laikiną saugią vietą arti namų ar namuose. Tą rekomenduojame visiems – pasikalbėti su kaimynais, galbūt yra galimybė įsirengti slėptuvę daugiabučio rūsyje. Civilinėje saugoje pirmiausia turime suprasti, kam ruošiamės. Lietuva yra gana saugi tuo požiūriu, kad čia beveik nevyksta žemės drebėjimų, nėra cunamių ar audrų, kokių matome, pavyzdžiui, Amerikoje. Mūsų grėsmės daugiau siejamos su žmogaus veikla. Tai riaušės, migracijos iššūkiai. Galimos ekologinės ar gamtinės priežastys – turėjome liūčių, sunkiai suvaldomo sniego. Kartais mūsų krašte kyla ir techninių grėsmių, girdime apie pavojingus gaisrus įmonėse“, – vardija Rimantas.
Pajūrio krašto išskirtinumas – vėjai ir vanduo, tačiau nereikia pamiršti ir galimų techninių avarijų įmonėse, kuriose saugomos dujos ar naftos produktai. Visgi karas – bene pagrindinė grėsmė, dėl kurios daugiausia žmonių turėtų ieškoti slėptuvių ar bent laikino prieglobsčio.
Raudonojo Kryžiaus savanoriai savaitgalius leidžia burdami žmones ir pasakodami, kaip pasiruošti: kokį radiją įsijungti išgirdus pavojaus sirenas, kaip kaupti ir peržiūrėti atsargas, sudaryti šeimos atsitraukimo planą ar kaip pasiimti vaikus iš mokyklos.
„Planavimas yra labai svarbus, būtina su šeima pasikalbėti iš anksto, kur susitikti, kaip pasiruošti, nes kilus realiai grėsmei planuoti nebebus kada. Rekomenduojame įsidiegti programėlę lt72.lt, joje rasite visas arčiausiai jūsų esančias slėptuves. Taip pat ten sužinosite, kaip susikrauti kuprinę, kur yra susitikimo vietos, jei tektų pasitraukti ne savo automobiliu. Programėlėje nurodytas ir sirenų išdėstymas, tad sužinosite, ar patenkate į jų dengiamą zoną“, – dėstė Rimantas.
Anot vyro, daug kas priklauso ne tik nuo tarnybų, bet ir nuo žmogiškojo faktoriaus – kilus pavojui, reikia nepamiršti ir kaimynų, mat ne visi moka telefonuose nustatyti įspėjimo signalų gavimą. Tiesa, ne į visas saugias vietas gali patekti neįgalieji, tad kur tinkamiausia vieta asmenims su judėjimo negalia, rekomenduojama pasidairyti iš anksto svetainėje lt72.lt.
Kodėl paskutinių mokymų metu nebuvo atvertos priedangos durys? Klaipėdos savivaldybės administracija pateikė Civilinės saugos skyriaus vedėjo Mindaugo Puškoriaus paaiškinimą, kad tai nėra laisvai lankomas objektas.
„Norint apžiūrėti konkrečią vietą ar dalyvauti jos pristatyme, reikalingas išankstinis suderinimas su Savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriumi. Tokios apžiūros gali būti organizuojamos tik iš anksto suderintu laiku“, – nurodoma komentare.
Kiek realiai ekstremaliai situacijai pasiruošusi Klaipėdos savivaldybė? Anot M. Puškoriaus, Klaipėdos mieste šiuo metu yra patvirtinta 121 priedanga.
„Priedangų skaičius kinta, mieste nuolat vykdoma papildomų tinkamų objektų paieška ir vertinimas, todėl tinklas plečiamas. Dalis patalpų kasdien naudojamos kitoms paskirtims. Vadovaujantis teisės aktais, tokių objektų valdytojai, gavę savivaldybės mero ar ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo pavedimą, privalo paruošti priedangas naudoti ne vėliau kaip per 12 valandų. Pavojaus atveju atvėrimas organizuojamas pagal nustatytas procedūras“, – paaiškino M. Puškorius.
Tiesa, jei kiltų pavojus, būtiniausias maistas ir vanduo slėptuvėse gyventojų nelauks.
„Priedangos skirtos trumpalaikiam apsaugojimui – jose numatoma būti iki kelių valandų, kol bus atšauktas oro pavojaus signalas. Atsižvelgiant į tai, centralizuoti maisto ar vandens rezervai ten nekaupiami. Gyventojai raginami patys pasirūpinti būtiniausiais reikmenimis ir su savimi neštis vadinamąjį išvykimo krepšį“, – įvardijo skyriaus vedėjas.
Informaciją apie nemokamus civilinės saugos mokymus rasite Raudonojo Kryžiaus svetainėje redcross.lt. Registracijos skiltyje tereikia nurodyti miestą ir pasirinkti tinkamą laiką. Ar per kitus mokymus pavyks praverti slėptuvių duris – nežadama, tačiau, anot Rimanto, tai būtų naudinga, kad žmonės pamatytų, kaip atrodo tinkamai įrengtos vietos, ypač jei svarsto jas įsirengti savo namuose.
skyrius veikia tik velnias težino. Pažiūrėjus skyriaus sudėtį, baisu – vedėjas ir trys moterytės, kurios karo metu turės lėkti žiūrėti savo vaikų. Na čia matyt jau mero kompetencijos klausimas. Būtų įdomu pamatyti savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus bendras pratybas su kariškiais 🙂