Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-28 |
Europos Sąjungai griežtinant aplinkosauginius reikalavimus, uostams nebeužtenka planų – reikalingi sprendimai, leidžiantys mažinti emisijas esamuoju laiku. Klaipėdos uoste jau kuris laikas veikia skaitmeninis dvynys, o neseniai jis buvo papildytas laivų emisijų skaičiavimo metodika, kurią parengė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, bendradarbiaudamas su uosto technologijų ekspertais ir mokslininkais. Integruota į skaitmeninį dvynį, ši metodika sudaro pamatą sistemingam laivų keliamos oro taršos stebėjimui.
„Su uostu bendradarbiaujame jau daugelį metų. Didžiausią vertę galime sukurti tuomet, kai mokslines žinias sujungiame su verslo poreikiais. Tokiu būdu gimę sprendimai turi potencialo tapti pavyzdžiu visam regionui judant žaliojo kurso kryptimi“, – teigia Klaipėdos mokslo ir technologijų parko projektų vadovė Erika Zavackienė.
Naujoji metodika leidžia įvertinti esamą situaciją bei pereiti nuo bendrinių vertinimų prie detalaus, duomenimis grįsto stebėjimo, tiksliai atspindinčio realią situaciją uoste.
Ateityje surinkti duomenys gali padėti identifikuoti krantines su didžiausiomis emisijomis ir pagrįsti sprendimus dėl alternatyvių energijos šaltinių – tokių kaip kranto maitinimas (OPS) ar vandenilis – diegimo.
Remiantis validuota metodika, sukurtas skaičiavimo algoritmas ir programinis kodas, leidžia tiksliai įvertinti oro teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iš uoste stovinčių laivų.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas šiame procese suveikė kaip jungtis tarp mokslo ir verslo, ir padėjo pritaikyti sprendimą uosto aplinkai bei sutelkė mokslo ekspertus sprendimų testavimui bei diegimui.
„Dirbdami su Klaipėdos uostu matome, kaip skaitmenizacija tampa įrankiu, leidžiančiu dekarbonizacijos tikslus perkelti į kasdienę uosto veiklą. Mūsų bendradarbiavimas įrodė, kad sprendimai, svarbūs miestui ir verslui, atsiranda greičiau, kai apjungiamos skirtingos kompetencijos“, – teigia E. Zavackienė.
Projektas „DigiTechPort2030“, įgyvendinamas pagal tarptautinę Interreg Pietų Baltijos programą, Klaipėdos uoste sudarė sąlygas pereiti nuo atskirų technologinių sprendimų prie integruoto uosto veiklos planavimo modelio. Projekto metu sukurtas išsamus 3D uosto modelis – skaitmeninis dvynys, kuriame tiksliai atvaizduota uosto aplinka – nuo akvatorijos iki krantinių, laivų ir kritinės infrastruktūros, tokios kaip laivyno bazė ir vandenilio įrenginiai, vaizdai bei realistiškas reljefo vaizdavimas. Duomenų integravimas realiuoju laiku iš vietinės geoinformacinės sistemos (PortGIS) ir kitų uosto informacinių sistemų, leidžia dinamiškai vizualizuoti laivų padėtis ir batimetrinę informaciją, užtikrinant tikslų ir naujausią skaitmeninį uosto aplinkos atspindį.
Uostų skaitmenizacija ir dekarbonizacija Europoje sparčiai tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Klaipėdos uosto ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko parengtos metodikos pritaikymo atvejis pademonstravo, kad nuoseklus mokslo, technologijų ir uosto veiklos bendradarbiavimas gali peraugti iš atskirų projektų į veikiančius sprendimus, tiesiogiai prisidedančius prie emisijų mažinimo ir efektyvesnio energijos išteklių naudojimo.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą