Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-03 |
Profesionalai aptarinėja Švedijos žvalgybos pateiktą Rusijos finansinės padėties vertinimą – kiek jis tikslus. Tas žvalgas pateikė ir infliacijos vertinimą – ji esą siekia 15 procentų. Užbėgdamas už akių, sakyčiau, kad, mano nuomone, tas skaičius yra arčiau tiesos nei pati Rusija skelbia.
Tačiau vaizdas bus reljefiškesnis, jeigu aptarsime ir tas oficialiosios Rusijos statistikos ypatybes, kurios ją daro mažiau patikimą nei kitose šalyse.
Bendros statistikų bėdos
Visų šalių statistika yra netiksli. Taip yra dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia, gyvenimas keičiasi, ir esami skaičiavimo objektai ir metodika – patvirtinti galbūt prieš dešimtmečius – jau kartais tampa mažai prasmingi. O statistikai įsikibę laikosi tos senovės. Iš dalies taip yra dėl institucinio rambumo – ką nors keičiant reikia įdėti papildomo darbo. Bet kita svarbi ir gerbtina konservatyvumo priežastis yra nenoras prarasti istorinius duomenis. Mat skaičiavimo naujovė akimirksniu nuvertina ankstesnių metų statistinę seką ir rodiklių dinamiką skaičiuoti tenka pradėti iš naujo. Jeigu transporte šimtus metų skaičiavome arklius, tai perėjus prie automobilių skaičiavimo tampa nebeaišku, kaip vertinti mobilumo pokyčius, kol nebus sukauptas duomenų masyvas jau pagal naują metodiką.
Kita labai žmogiška priežastis yra pirminių duomenų netikslumas. Visos organizacijos, privalančios statistikams teikti pirminius duomenis, suvokia tą prievolę kaip apmaudų trukdį tiesioginėms funkcijoms atlikti. Todėl paveda tą mažareikšmį, vadovo požiūriu, darbą mažiausiai kvalifikuotiems, tingiausiems, žiopliausiems darbuotojams.
Statistikai neturi būdų bausti už duomenų chaltūrą, jeigu lentelėje visos grafos yra užpildytos, taigi tie kreivi skaičiai taip ir nugula į statistiką.
Turbūt dėl šių prigimtinių statistikos bėdų taip populiarus yra gižus aforizmas apie statistiką kaip trečiąją melo rūšį. Tačiau Rusijos statistikoje yra papildomų veiksnių, iškraipančių tikrovę.
Pirmiausia slepia nuo savęs
Šiuo metu priskaičiuojama apie pusę tūkstančio reikšmingų statistinių pozicijų, kurios oficialiajame Rusijos statistikos portale nebėra atnaujinamos. Tai daugelis demografinių rodiklių – valdžia nenori, kad visuomenė žinotų, kiek kraujo kainuoja agresija prieš Ukrainą.
Tai ir užsienio prekybos detalizacija pagal atskiras pozicijas – slepiamos ne tik jautrios kariniu požiūriu importo prekės, tačiau ir nemažai eksporto rodiklių. Įslaptintas yra ir maždaug trečdalis šalies biudžeto.
Be abejonės, jaunesniojo Belousovo centro ekonomistai su antpečiais turi prieigą prie tų duomenų ir gali teikti motyvuotas prognozes. Tačiau ekonomikos mokslas taip neveikia. Jis yra lygiai humanitarinis kaip ir tikslusis mokslas, kurio išvadoms reikalingas ir atviras duomenų ežeras, ir plati diskusija tarp profesionalų. Šitos akademinės prabangos Rusijos ekonomistų bendruomenė nebeturi. Kokios to pasekmės? Mažiau tikslios prognozės ir mažiau racionalūs valdžios sprendimai.
Europai gi palaikyti sankcijų režimą statistinis uždarumas netrukdo. Yra Europos Sąjungos užsienio prekybos statistika, yra Rusijos prekybos partnerių statistika. To pakanka priimti motyvuotus sprendimus.
Šimtus kartų padidėjus tiksliųjų metalo apdirbimo staklių ir aukštųjų technologijų produkcijos importui į Kirgiziją, naujausiame pakete jau yra ir sankcijos tai šaliai.
Ministro statistikas
Civiliniame valdžios bloke Rusijoje reikšmingiausi yra finansų ir ekonomikos ministrai bei Centrinio banko vadovė. Pagal tame kolegų terariume įprastą biurokratinę logiką, jie mėgina atsakomybę už ekonomikos bėdas suversti vienas kitam. Ir toje kovoje ekonomikos ministras turi veiksmingą ginklą – sau pavaldžią Federalinę valstybinės statistikos tarnybą (Rosstat).
Ilgus ramaus šalies vystymosi dešimtmečius Rosstatui vadovaudavo profilinį statistiko išsilavinimą turintys vadovai (Maskvoje veikė atskiras statistikos, informatikos ir ekonomikos universitetas). Prasidėjus karui ekonomikos ministras tarnybos vadovu paskyrė savo pavaduotoją. Neturintį, suprantama, jokio statistiko išsilavinimo, užtat gerai suprantantį korporacinius ministerijos interesus.
Dabar galima pasakyti, kad paskirtasis vadovas ministro nenuvylė: Rosstato duomenimis infliacija balandžio pabaigoje tėra tik 5,72%, nedarbas yra tik 2,2%. Tokia maža infliacija yra rimtas argumentas ekonomikos ministrui spaudžiant Centrinį banką greičiau mažinti palūkanų normą (dabar 14,5%).
Asimetriškas Centrinio banko atsakas
Rusijos centrinis bankas neturi iliuzijų dėl Rosstato duomenų kokybės. Tačiau garsiai abejoti oficialiais duomenimis būtų maištas laive, to valstybės tarnautojai negali sau leisti. Tad Centrinis bankas pasirinko netikėtą ėjimą: publikuoja savo sociologiją apie pirkėjų pojūčiais patiriamą ir prognozuojamą infliaciją.
Toks bankininkų „ėjimas žirgu“ vienu mostu nuvertina Rosstato pastangas: juk milijonai ekonomikos agentų kasdieniame gyvenime sprendimus išlaidauti ar taupyti priima ne analizuodami oficialiosios statistikos portalą, tačiau pagal tai, ką mato savo akimis. O tos akys jiems rodo panašų vaizdą kaip ir Švedijos žvalgybos tarnyba.
Parašykite komentarą