Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-06 |
Klaipėdos savivaldybė atnaujino kovo pradžioje sustabdytą Melnragės ir Girulių kurortinės vietovės galimybių studijos rengimą, tačiau neatskleidžia, kokį iš trijų skirtingų teritorijos vystymo scenarijų ji pasirinko.

29 064 eurų vertės sutartį su MB „Quinary urbana“ dėl šios studijos savivaldybė pasirašė pernai rugpjūtį. Tačiau šių metų kovo pradžioje gavus „Quinary urbana“ raštą, jog negali tęsti darbų dėl užsakovo kaltės, tarp šalių buvo pasirašytas sutarimas. Jame buvo numatyta „sustabdyti sutarties vykdymą nuo 2026-02-03, kol paslaugų gavėjas protokoliniu nutarimu pasirinks tinkamiausią iš galimybių studijos rengimo II etape pateiktų trijų skirtingų teritorijos vystymo scenarijų su įveiklinimo vizijomis / programomis (koncepcijos variantais)“.
Balandžio 13 d. sutarties vykdymas buvo atnaujintas, nes savivaldybė pasirinko jai priimtiniausią viziją. Paslaugų suteikimo terminas susitarimu buvo pratęstas iki liepos 3 d.
Kadangi šiame susitarime nėra nurodyta, kurį iš variantų pasirinko savivaldybė, „Atvira Klaipėda“ kreipėsi į ją prašydama paaiškinti ar atsiųsti atitinkamą dokumentą.
„Buvo vertinamos pateiktos alternatyvos/koncepcijos variantai. Parengus galutinį koncepcijos variantą planuojamas viešinimas. Trečiajame etape planuojamas koncepcijos varianto detalizavimas ir urbanistinės idėjos projekto architektūrinio konkurso sąlygų parengimas“, – atsakė savivaldybė, nieko nedetalizuodama apie jos pasirinktą variantą.
Kurortinės teritorijos Melnragė-Giruliai galimybių studijos pirkimo poreikis grindžiamas miesto bendruoju planu, kuriame nurodyta, kad šiai teritorijai privaloma parengti savivaldybės dalies bendrąjį planą su detaliųjų planų reglamentais. Galimybių studijos rengimo tikslas – įvertinti numatomos kurortinės teritorijos rekreacinį potencialą, pasiūlyti kompleksines jos vystymo gaires.
„Atvira Klaipėda“ pernai gruodį rašė, kad atsiliepę į savivaldybės kvietimą supažindinti „su parengtomis kurortinės teritorijos vystymo gairėmis“ liko nusivylę, nes neišgirdo jokių konkretybių. Tokias reakcijas buvo galima išgirsti ir iš eilinių miestelėnų, ir iš valdančiųjų. O į pristatymą atėję vietos architektai nepagailėjo kritikos kolegoms iš MB „Quinary urbana“, įsikūrusios Vilniuje.
„Quinary urbana“ Savivaldybės užsakymu parengė ir Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studiją, koregavo planavimo dokumentus, kad būtų galima statyti Ledo areną buvusios II vandenvietės teritorijoje ir kt. Iš viso ši bendrovė per pastaruosius trejus metus suteikė savivaldybei paslaugų už 90 tūkst. eurų.
Čia tik prieš rinkimus visi labai rėkia kaip jie rūpinsis miestu ir jo žmonėmis. Šio darbo pristatymo metu, klausantis vandenėlio pilstymo, net A.Tuma užsiuto autorių klausdamas-tai ar mums reikia to kurortinio statuso šioje vietoje ir kokia miestui iš to nauda? Beje, tie patys tai numatė ir miesto BP. Atsakymo taip ir nesulaukta. Pradėjus kitiems klausinėti -autoriai ėmė sukti uodegą ir pareiškė- tai tik parengiamasis, teritorijos analizės etapas. Ir , anot pačių autorių, pristatoma medžiaga dar nėra jokie pasiūlymai. Suprask – zonduojama užsakovo ir visuomenės reakcija. Tik: kodėl su tokiais „makaronų kabintojais” darbas tęsiamas, ir visa kruva kitų – pradedant miesto 2021 BP, kada tie trys variantai „po kaldra” ir kieno gimė, kodėl jų niekas nerodė, kokį ir kodėl išsirinko, kokius sprendimus priėmė darbui tęsti tai jau įdomesni klausimai, bet Klaipėdoje jau įprasti ir tradiciniai.