Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-09 |
Rašinių ciklą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ tęsianti „Atvira Klaipėda“ nuo šio šeštadienio neria į Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus dokumentus, kurie liudija, kas 1923-1925 metais dėjosi uoste.
Istorikės Petronėlės Žostautaitės teigimu, po Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai vyko jos Vyriausybės ir autonominių valdžios organų atstovų derybos dėl to, kad būtų perduotas ir uostas. Tik 1923 m. birželio 23 d. Klaipėdos krašto direktorijos pirmininko Viktoro Gailiaus raštu uosto valdymas ir išlaikymas buvo perduotas Lietuvos įgaliotinio Klaipėdos kraštui žiniai. Uosto viršininku laikinai buvo paskirtas Palangos žvejų uosto statybos viršininkas inžinierius Ričardas Vysockis.
Birželio 27 d. Susisiekimo ministerijos atstovai perėmė uostą su visais tarnautojais bei darbininkais, nuo liepos 1 d. jis perėjo šios ministerijos žinion.
„Dauguma uosto valdybos tarnautojų ir darbininkų buvo vokiečiai. Ypač didelį nepasitenkinimą dėl uosto perdavimo Lietuvos valstybės kompetencijai reiškė uosto technikos skyriaus vedėjas inžinierius Henrichas Nyburas (Niebur), jo padėjėjas inžinierius Hansas Lukė (Lucke), vyr. technikas Jurkšaitis. Atsisakę vykdyti uosto viršininko nurodymus, jie buvo atleisti iš darbo, bet vėl netrukus grąžinti, nes uostas neturėjo patyrusių specialistų – laivų inžinierių, mašinistų, locmanų, vairininkų“, – knygoje „Klaipėda – Lietuvos uostas (1923-1939)“ rašo P. Žostautaitė.
Pasak jos, nuo rugpjūčio 15 d. uosto viršininko pareigas pradėjo eiti patyręs jūrininkas, caro Rusijos prekybos laivyno tolimojo plaukiojimo kapitonas Liudvikas Stulpinas. Jam buvo pavesta perimti uostą iš direktorijos, sutvarkyti tarnautojų etatus, atlikti kitus skubius darbus.
Spalio viduryje L. Stulpinas Susisiekimo ministerijai nusiųstame rašte prašė „skubiai išrištia“ uosto tarnautojų algų klausimą.
„Imant domėn jog uosto tarnautojų tarnibos padėtis yra kaip sveikatos taip ir materialiu atžvilgiu daug sunkesnia, nes daugumos iš jų dirba pri ir ant vandeno, savaimia suprantamas jog darbuotes tokiusia aplinkybuosia jie privalo ir atatinkamas drapanas ir apavus turėti, suprantamas dalikas jog tas sudaro daug įvairių išlaidų. Be to tarpia jų yra tokių valdininkų katrie yra pratarnavę daug metų nuo 1 – 36 ir jie turėjo kas 2 metinius predus taip jog nekurie iš jų jau buvo pasiekę aukščiausio algos laipsnio. Sulig mūsų etatais jie yra labai nuskraustia nes jie skaitomia kaipo naujai pradėję tarnautia. Iš tos priežasties jie ir tegauna daug mažesnė algą iš tos priežasties kilsta labai daug įvairių nesusipratimų, nes jauni valdininkai pristoję su maža praktika tiek pat gauna algos kaipo žmonis su didele praktika ir ylgais tarnibos metais. Paėmus locmonų dalė jie yra labai ir labai nuskrauti jie ko ne visi yra pratarnavę daug metų ir yra svarbūs specialistai ir jų uždotes yra labai svarbi ir atsakominga. Sulig mūsų etatais ne žiūrent ant 35 o/o prėdų pri mūsų jie gauna ant 100 litų mėnesiui mažiau ne kaip jie gaudavo pri Landesdirektorijos. Negaledamia pragyventi jie ko ne kas diena lankos valdyboje prašidamia avansu bei pašalpos taip kada negalemas ramiai darbo dirptia. Jeigu į jų reikalus ne atkreiptia domos tada galemas lauktia iš jų pusias pasivaus pasipriešinimu bei ne į rodomo apsileidyma. Pasekmia tokio jų pasielgimo nėra galėmas parmatyte“, – rašė uosto viršininkas.
Jis akcentavo, kad trūkstama suma tesudarytų 3000 litų per mėnesį ir „budžėta perdaug ne apsunkins“ bei prašė naują apmokėjimo sistemą taikyti atgaline data – nuo spalio 1-osios.
Anot P. Žostautaitės, Lietuvos valdžia nutarė uosto tarnautojams mokėti 80% anksčiau gauto atlyginimo ir šiaip taip apramino uosto valdybos darbuotojus.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą