Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-10 |
Rusijos Dūma iki liepos planuoja priimti įstatymą, reguliuojantį operacijas kriptovaliutomis ir skaitmeniniais finansiniais aktyvais.
Iki šiol paskiri įstatymai palikdavo tame lauke plačią pilkąją teisės zoną.
Steiblkoinai – alternatyva SWIFTui
Prieš ketverius metus atkirtus Rusiją nuo Vakarų finansinės infrastruktūros, užsienio prekybos poreikius ėmė aptarnauti arba Kinijos juanis, arba kriptovaliutos, susietos su doleriu – vadinamieji steiblkoinai USD₮ arba USDC. Tranzakcinės išlaidos žymiai išaugo, tačiau Rusijai tai bent jau leido prekiauti su pasauliu.
Todėl ketverius metus šalyje buvo neįtikėtinai liberali kriptovaliutų apyvartos praktika. Ir dabar Maskvoje yra neaiškaus statuso kriptovaliutų keityklų, kuriose galima santykinai patikimai iškeisti rublius į kriptovaliutas.
Rimtesnio statuso, patikimesnė Baltarusijos ir Kirgizijos kriptovaliutų infrastruktūra pateko į naujausią Europos Sąjungos sankcijų paketą ir jos patrauklumas rusams dėl to sumažės.
Bitkoino kalnų kasyba
Lygia greta per tą laiką suklestėjo BTC „kasyba“. Čia pirmaujantys regionai yra Rytų Sibiras ir Šiaurės Kaukazas. Sibire yra itin pigi elektros energija. Kaukaze ji brangesnė, tačiau kasti bitkoinus gal net pelningiau, nes iš gerbiamų žmonių ten kalnuose nelabai įmanoma prašyti apmokėti elektros sąskaitas.
Šiuo metu kriptovaliutų kainos stagnuoja, tad viršpelnių iš to verslo nėra. Tačiau įdėjimai į skaičiavimo įrangą jau atlikti, sąnaudos – tik elektra. Ekonomine prasme tai yra energijos eksportas – be uostų, be vamzdynų. Išliekantis nematomu net ir šalies valdžiai, todėl neapmokestinamas.
Visa ta laisvė greitai stipriai susiaurės.
Tik dalyvaujant „didžiajam broliui“
Šiuo metu įstatymo projektas yra praėjęs vadinamąjį „pirmąjį skaitymą“, artimiausiomis savaitėmis laukia dar du svarstymo etapai, kurių metu projektas bus koreguojamas. Kuria kryptimi koreguojamas – nėra sunku numatyti, žinant, kad įstatymo svarstyme aktyviai dalyvauja deputatas Andrejus Lugovojus – FSB atsargos karininkas, prieš 20 metų Londone radioaktyviu polonijumi nunuodijęs Aleksandrą Litvinenką.
Bet jau ir dabartiniame variante numatyta, kad visos operacijos su kriptovaliutomis turės vykti tik per Rusijos depozitorius. Didžiausias kriptovaliutų pranašumas – kad operacijos jomis gali vykti P2P modeliu – bus panaikintas. Jokių „šaltųjų“ piniginių. Kliento transakcijų istoriją depozitorius privalės saugoti 5 metus ir pareikalavus pateikti jėgos struktūroms.
Reguliavimo prasmė
Valstybė nori matyti gyventojų pajamas ir jas apmokestinti. Negalima sakyti, kad ki šiol įstatymai būtų leidę nemokėti mokesčių už mainingą ar pelną iš operacijų kriptovaliuta. Tačiau instrumentų kontroliuoti ir bausti kol kas nebuvo. Dabar tokie atsiras.
Tikėtina, kad ir išorės aktoriams tie kriptovaliutų depozitoriai ir kustodai taps labiau matomi. Tai palengvins taikyti sankcijų instrumentus Rusijos kriptoinfrastruktūrai. Neabejoju, kad Europoje yra kam atidžiai stebėti reguliacinius pokyčius Rusijoje ir ruošti priešnuodžius Lugovojaus kūrybai.
Chains – tai grandinės
Taigi, dabar Rusijos įstatymdaviai įsiskaitė į patį blokčeino technologijos pavadinimą ir rado jame labai patinkantį žodį: grandinės. Ir daro viską, kad sukaustytų naudotojus tomis grandinėmis, kad pamatinę DeFi idėją paverstų jos priešingybe. Todėl tikėtina, kad didelė dalis Rusijos kriptopasaulio nepanorės tų grandinių ir toliau tūnos šešėlyje.
Tų grandinių nejaus nebent pagal visai kitą tvarką dirbantys ginkluotės komponentų importuotojai ar didieji eksportuotojai.
Bėgimas į grynuosius
Rusijos visuomenės atsakas į tokių ar panašių įstatymų noveles yra suprantamas – jie bėga į grynuosius pinigus. Per praėjusius metus apyvartoje esančių rublių (vienas rublis pagal perkamosios galios paritetą yra maždaug du mūsų centai) kiekis išaugo trilijonu, iki 17. O po Naujųjų padidėjus mokesčiams, dabar jau pasiekė apie 20 trilijonų. Dar apie 10 trilijonų rublių ekvivalentas valiuta laikomas namie.
Dėl naujojo įstatymo kriptovaliutoms netekus konfidencialumo, grynųjų patrauklumas ten turėtų dar padidėti. Tuo pačiu tie rubliai bus ištraukti iš bankinės sistemos ir nebedalyvaus ekonomikoje kaip kreditiniai ištekliai.
Apsišikit jūs su ta rusija, nėra dienos be rusijos. Kas mums ta rusija, geriau parašykit kaip JAV galvoja mažinti savo skolą, kuri Internete skelbiama, kad šiuo metu artėja prie 36 trllijonų JAV dolerių, tai reiškia apie 106,5 tūkst. dolerių kiekvienam šalies piliečiui ir dar parašykit iš ko tiek ta JAV prisiskolino. Šia bloga praktika jau seka ir Lietuva, skolinasi, skolinasi, o kaip tas skolas grąžins ???