Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-18 |
Kaip keičiasi profesinis mokymas ir kokių kompetencijų verslas šiandien tikisi, kokios yra perspektyviausios profesijos ir kaip jų poreikį koreguoja skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto galimybės, ar galima profesinio rengimo ir krašto apsaugos ir gynybos sinergija, kaip mokymo procesus gali papildyti virtualios realybės sprendimai? Šiuos klausimus Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre aptarė švietimo, verslo, politikos lyderiai, susirinkę pažymėti 90-ies metų profesinio rengimo Klaipėdoje sukaktį.
„Džiugina tendencija, kad Klaipėdos profesinio rengimo centrai auga ir sugeba pritraukti vis daugiau jaunų žmonių. Per pastaruosius šešerius metus profesinių rengimo centrų mokinių skaičius uostamiestyje išaugo daugiau kaip trečdaliu. Klaipėdai tai itin svarbu. Jaunimas – miesto gyvybės ir veržlumo faktorius, todėl turime kurti miestą, kuriame jauni žmonės matytų savo ateitį – čia kurtųsi, rastų perspektyvias darbo vietas, galimybes tobulėti ir jaustųsi reikalingi“, – sakė pranešimą apie Klaipėdos miesto augimo potencialą pristatęs Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Apie profesinio mokymosi reikšmę kalbėjo ir LR Seimo narys, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Alvydas Mockus, svečiams pristatęs profesinio rengimo ir šalies saugumo bei gynybos sinergijos prasmę ir mintį profesinį mokymą derinti su privalomąja karo tarnyba, kuri būtų vykdoma lygiagrečiai su mokymosi procesu.
„Mūsų užsibrėžtas politinis uždavinys – sukurti aiškų kelią nuo profesinio mokymo centro iki civilinės karjeros, profesionalios tarnybos arba aktyvaus gynybos rezervo. Šiuo metu aktyviai yra svarstoma idėja, kad jaunuoliai, pasirinkę profesinį mokymą ir to pageidaujantys, kartu įgytų ne tik specialybę, bet ir atliktų privalomąją pradinę karo tarnybą. Praktika būtų atliekama pagal specialybę kariuomenės ar su gynybos infrastruktūra susijusiuose padaliniuose. Taigi, karinė tarnyba būtų integruojama nepertraukiant mokymosi proceso. Valstybei tai reikštų stipresnį kvalifikuotų specialistų rezervą, greitesnį pasirengimą, efektyvesnį biudžeto lėšų panaudojimą ir glaudesnį švietimo, verslo bei gynybos sistemos bendradarbiavimą“, – konferencijoje kalbėjo A. Mockus.
Laivų statybos ir remonto tendencijas ir kylančius iššūkius pristatė LINPRA atstovė, AB Vakarų laivų gamyklos personalo direktorė Ala Minkevičienė, akcentavusi, kad šiame sektoriuje susiduriama ne tik su geopolitiniais aspektais, bet ir su darbuotojų poreikiu.
„Šiandien profesinio mokymo centrai verslui yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Moderni pramonė, laivų statyba ir inžinerija jau seniai nebeapsiriboja vien fiziniu darbu – mums reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su automatizuotomis sistemomis, robotika, skaitmeninėmis technologijomis ir nuolat besikeičiančia įranga. Todėl profesinio mokymo vaidmuo tampa strategiškai svarbus ne tik verslo konkurencingumui, bet ir valstybės ekonominiam atsparumui. Kuo stipresni profesinio rengimo centrai, tuo stipresnę pramonę ir daugiau perspektyvų jaunam žmogui galime kurti Lietuvoje“, – teigė A. Minkevičienė.
Konferencijoje pabrėžta, kad šiandien profesinis mokymas tampa neatsiejama regiono ekonominės plėtros, inžinerinės pramonės ir valstybės strateginio atsparumo dalimi. Apie centro pokyčius, investicijas ir profesinio mokymo ateities kryptis kalbėjo Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius dr. Egidijus Skarbalius.
„Minėdami 90 metų profesinio rengimo Klaipėdoje sukaktį, norime kalbėti ne tik apie tradiciją, bet ir apie tai, kuo profesinis mokymas tampa šiandien. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras kryptingai orientuojasi į sritis, kurios yra strategiškai svarbios Lietuvai – jūrų transportą, uostą, inžinerinę pramonę, energetiką ir technologijas. Investuojame į modernias mokymo bazes, simuliatorius, atsinaujinančios energetikos ir kompozitinių medžiagų technologijas, nes matome aiškų regiono ir verslo poreikį aukštos kvalifikacijos specialistams. Mums svarbu, kad jaunas žmogus čia gautų ne tik diplomą, bet ir realias kompetencijas, kurios šiandien reikalingos moderniai pramonei, uostui ir laivynui, o ateityje bus svarbios ir valstybės ekonominiam atsparumui bei saugumui“, – kalbėjo dr. E. Skarbalius.
Renginyje, kuriame dalyvavo ir LR Seimo narė Ligita Girskienė, Seimo kanceliarijos darbuotojai, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Juška, Užimtumo tarnybos, Klaipėdos regiono plėtros tarybos, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro mokytojų ir mokinių tarybos atstovai, inicijuota diskusija „Profesinio ugdymo ateitis: jaunimo pasirinkimai, verslo poreikiai ir naujos kompetencijos“. Diskusijos metu aptarti jaunimo profesiniai pasirinkimai, verslo lūkesčiai, automatizacijos ir dirbtinio intelekto poveikis profesijoms, jūrinio sektoriaus specialistų poreikis bei profesinio mokymo vaidmuo stiprinant valstybės ekonominį atsparumą ir saugumą.
Diskusijoje dalyvavo Klaipėdos pramonininkų asociacijos Švietimo, mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas Tomas Eikinas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus, LINPRA atstovė, AB Vakarų laivų gamyklos personalo vadovė A. Minkevičienė, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko patarėja Irina Matulienė bei LR Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas A. Mockus.
Konferencijoje buvo pristatyta ir unikali VR technologija, kuri leidžia vienoje platformoje sujungti inžinerinį rengimą ir krašto apsaugos poreikius. NATO šalių patikrintos modernios technologijos skirtos jaunuoliams treniruotis su ginklų imitacijomis bei valdyti bepiločius orlaivius aplinkoje, kurios skrydžio fizika nesiskiria nuo realybės. Ši sistema suteikia galimybę vienam mokytojui realiu laiku valdyti penkiolika ir daugiau virtualios realybės įrenginių bei stebėti kiekvieno besimokančiojo veiksmus individualiai.
„Lietuvių sukurta platforma MAIA, orientuota į aukšto tikslumo simuliacijas, tad gali puikiai pasitarnauti ugdant jaunuolių gynybinius įgūdžius. Tokia forma šiandieniniame kontekste yra labai perspektyvi, nes iš pasyvių žinių perteikimo pereinama prie aktyvių įgūdžių formavimo saugioje aplinkoje. Beje, šios technologijos gali būti pritaikomos ir inžineriniame sektoriuje, pvz., mokantis suvirinimo paslapčių – taip besimokantysis gali klysti tūkstantį kartų be rizikos susižaloti ar sugadinti brangią įrangą, tad darbo specifiką jis pajunta dar iki paimant realius darbo įrankius“, – pasakojo inovatyvias technologijas pristatęs Darius Prialgauskas, labdaros ir paramos fondo „Meistro kelias“ vadovas.
Šiuo metu Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras yra vienintelis tokio tipo profesinio rengimo centras, tikslingai orientuotas į jūrą, uostą, laivybą, inžinerinę pramonę, atsinaujinančią energetiką. Centre galima įgyti atsinaujinančios energetikos įrenginių montuotojo, elektriko, santechniko, suvirintojo, ŠVOK sistemų montuotojo, metalo apdirbimo (CNC) staklių operatoriaus, jūrų uosto krovinių logisto, laivo keleivius aptarnaujančio darbuotojo (stiuardo), jūreivio, motoristo, laivo elektriko, laivo virėjo, laivų korpusų surinkėjo, laivų sistemų ir įrenginių montuotojo profesijas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą