Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-23 |
1924-ųjų gegužės 26 d. Klaipėdos uosto direktorius Liudvikas Stulpinas raštu pranešė Susisiekimo ministerijai apie tai, kad prieš devynias dienas uosto įplaukoje kanale „8 mtr. gelmėje, apie 400 mtr. į šiaurvakarius nuo pietinio molo galvos“ nuskendo Hamburge registruotas motorinis laivas „Griesslan“.
Savo rašte L. Stulpinas citavo locmanų vado, sekusio „atsitikimą iš locų bokšto“ raportą. Anot jo, „Griesslan“ buvo „patėmytas“ gegužės 17-ąją, prieš 16 val., ir „loclaivis tuojau išbėgo jūron, tikslu laivą įgabenti uostan“.
„Vėjas buvo vakarinis, jėga 6, jūros judėjimas taipjau 6, srovė išeinanti. Loclaivis plaukė apie 2 1/2 mylės jūron ir sulaukė į pietus nuo penktos bakų linijos motorinį laivą, kad galėjus su vėju ir jūros judėjimu plaukti uostan. Motorlaivis pakėlęs tiktai vieną būrį, pamažu plaukė pirmyn. Būdamas apie 1/2 jūros mylės atstu nuo loclaivio pasuko įplaukon nepaisant perspėjimo signalus loclaivio. Loclaivis matydamas, kad laivas norėjo arba turėjo plaukti uostan, pakėlęs signalą „sekite mane“ pralenkė motorlaivį ir plaukė pirmyn, ant ko laivas jam sekė. Įplaukos didžiame bangų judėjime motorlaivis nebeišlaikė savo kryptį ir apsimetė skersai bangų. Būriai neįstengė pasukti laivą į tikrą kursą, o tam tikro būrio /Stagfock/ laive neradosi. Delei išeinančios srovės iš vienos, o jūros judėjimo iš antros pusės laivas motoriui nuolat veikiant pasiliko ant vietos. Laikas nuo laiko, laivas pasigavo ir pasisuko į kursą, bet didėjantis bangų judėjimas, greit jį vėl atmetė skersai. Loclaivis neturėjo galimybės motorlaiviui teikti pagalbos, kadangi siauriame laivų take ir dėl didžio bangų judėjimo grėsė pavojus susikūlimo ir trotyjimu abiejų laivų. Bangos laivui pralaužė lūkas, laivas prisipylė vandeniu ir grimzdo apie 6,15 valandą po pietų. Laivininkai išsirėdę, su gelbėjimo lankais ir kitomis tam tikromis priemonėmis gelbėjosi į laivelį, kursai bet tuojaus prisipildė vandeniu. Tuomtarpu loclaivis atplaukė artyn ir išgelbėjo keturius vyrus, o trys buvo išmesti į jūros pakrantį, kur juos Melnaragės žvejiai išgelbėjo iš bangų“, – išdėstytos avarijos aplinkybės, nurodant, kad buvo išgelbėti visi įgulos nariai.
L. Stulpinas informavo ministeriją, kad tuo metu „laivo laužo tiktai abu stiebu kyšo virš vandens apie 3 iki 4 mtr.“ ir sudaro „pavojingą kliūtį laivininkystei“.
„Griesslan“ yra motorlaivis su padedančiais būriais, apie 370 tonų įtalpos, turi motorą tiktai 120 arkl. jėg. ir yra dirbtas iš medžio. „Griesslan“ atplaukė iš Visby /Gotland/ turėjo Klaipėdai skirtus krovinius 340 tonų cemento statinėse“, – išdėstyti faktai ir apie nelaimėlį.
„Kadangi nelaimė atsitiko Lietuvos teritorijos pakraščiuose“, L. Stulpinas pranešė ministerijai, kad „tardymą perdavė jūros priežiūros valdybos komisarui“, kuris turės išaiškinti, „ar per netinkama pareigų pildymą, laivo vado, vairininko arba mašinisto nelaimė atsitiko, ar trūkumai laivo konstrukcijos, išrėdyme, krovime arba laivininkų, farvaterio arba laivininkystei padedančių priemonių /jūros ženklų, locijos, pagalbos įstaigos/ sudarė priežastį kalbamos nelaimės“.
Anot uosto vadovo, kadangi nuskendęs laivas „sudarė pavojingą laivininkystei kliūtį“, jį reikėjo „kaip galint greičiau“ pašalinti iš uosto įplaukos. Buvo suskaičiuota, kad tokie darbai gali atsieti apie 10 000 litų.
„1924 mt. etatuose pašalinimui laivininkystei kliūčių nėra numatyta atatinkamų sumų. Delto nuolankiai prašau minėtam tikslui ir galint atsitikti panašiems įvykiams, paskirti 25.000.- litų įskaitant aukščiau minėtą sumą, ir ant tos sumos papildyti 1924 metų etatų sąmatą. Sulig 25 § jūros nelaimių taisyklių, laivo savininkas arba laivo vadas yra priverstas laivo laužą ir krovinius iš farvaterio pašalinti. Išlaidos Valstybei apmokamos iš gautų sumų pardavius iš vandens iškelto laivo ir krovinių, taipjau laivo savininkas atsako su savo visu turtu. Laivo vadas čionai asmeniškai pareiškė, kad jis atsisako nuo visų pareigų ir darbų kaslink laužo pašalinimo /Dereliktion/. Pašalinimo išlaidas stengsimės, ant kiek galima padengti iš pardavimo kelto laivo ir laivo dalių, o likumą bandysime išgauti iš laivo savininko vardu John Heinz, kuris Hamburgyj gyvena“, – rašė L. Stulpinas.
ANONSAS
Kaip Klaipėdos uostui sekėsi ištraukti „Griesslan“ ir kokie buvo avarijos tyrimo rezultatai – kitame šio ciklo rašinyje.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą