Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-05-24 |
Naudojuosi proga pasidalinti mintimis apie elektros mašinų (platesne prasme – apie elektromechaninio energijos keitimo bei energetikos) mokslinius tyrimus ir jų pristatymą tarptautiniuose renginiuose – tokia šių samprotavimų pavadinimo prasmė. Jaučiuosi turįs klaipėdiečio teisę (ir pareigą) taip rašyti – esu Klaipėdoje gimęs ir joje pragyvenęs daugiau nei šešis dešimtmečius (70 procentų jau prabėgusių 90 gyvenimo metų).
Pirmiausia apie šios savaitės faktus, juos papildant prisiminimais apie kai kuriuos senesnius epizodus.
Gegužės mėn. 19-21 dienomis Berlyne, MESSE BERLIN parodų komplekse, vyko kasmetinis tarptautinis renginys „CWIEME 2026“, kuriame dalyvavau dvi dienas. Renginio vardo santrauką „CWIEME“ lemia pradinis angliškas pavadinimas „Coil Winding, Insulation and Electrical Manufacturing Exhibition”, kuris pažodžiui verstinas taip: „Ričių vyniojimo, izoliacijos ir elektrotechnikos gaminių paroda“ (iš tikrųjų greta parodos būna ir mokslinių pranešimų programa).
Pirmasis taip pavadintas renginys Berlyne įvyko prieš 30 metų, todėl ir pavadinime akcentuota tuometinė aktualija – elektros mašinų bei transformatorių apvijų gamybos mechanizavimas ir automatizavimas. Nors aktualijos vėliau keitėsi, tačiau išliko ta pati renginio pavadinimo abreviatūra. Apibendrintai (ir tiksliau) renginys gali būti charakterizuojamas kaip elektros mašinų ir transformatorių technologijos paroda ir mokslinė konferencija. Man šių metų renginys – ne mažiau kaip penkioliktas.
Be abejo, paroda ir diskusijos įgalina geriau suprasti šiuolaikines elektros mašinų problemas. Tarp kitko,šių metų parodoje vyravo transformatorių technologijos eksponatai (apimantys apvijų, magnetolaidžio, izoliacijos, aušinimo ir kt. problemas), tuo pačiu aiškiau pabrėžiant renginio reikšmę elektros energetikai.
Primintina, kad elektros mašinų (konkrečiai – švytuojamųjų elektros mašinų) moksliniai tyrimai Klaipėdoje (Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete) pradėti 1963 m., kai buvau paskirtas vadovauti įsteigtai elektrotechnikos-mechanikos katedrai. Taigi, kartu su bendradarbiais (kurių dauguma – mūsų pačių buvę studentai) kūrėme, tyrėme švytuojamąsias elektros mašinas, tęsiant Lietuvoje pradėtus šių mašinų tyrimus mano aspirantūros Kaune metu.
Vadovavau parengtoms ir apgintoms 10 mokslo daktaro disertacijų (iš jų 8 – Klaipėdos fakulteto kolegų, 2 – vilniečių). 1980 m. apgyniau ir mano paties habilituoto daktaro disertaciją, kuri gal būt buvo pirmoji ištisai Klaipėdoje parengta tokio rango disertacija.
Be abejo, kvalifikuotų dėstytojų išugdymas svariai prisidėjo prie pilnaverčio beveik tūkstantines elektros inžinierių parengimo ir galimybės įkurti Klaipėdos universitetą.
Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, aktyvus dalyvavimas politinėje ir diplomatinėje veikloje, nenutraukė mokslinių tyrimų. Priešingai: šios aplinkybės atvėrė pasiektų rezultatų pristatymo pasaulyje kelius (po Kovo 11-sios ir Klaipėdos universiteto įkūrimo skaityti pranešimai keliose dešimtyse tarptautinių mokslinių konferencijų). Kad mūsų tyrimai tapo žinomi pasauliniu mastu, rodo faktas, jog 2002 m. ginant vienas iš paskutiniųjų švytuojamųjų elektros mašinų tyrimų disertacijų buvo gauti net 9 palankūs užsieniečių atsiliepimai (iš žymiausių Graikijos, Izraelio, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos elektros mašinų mokslininkų).
Deja, viena iš šių disertančių, tapusi katedros vedėja, netrukus sužlugdė elektros mašinų tyrimus Klaipėdos universitete (o mane išmetė iš universiteto – apie tai būtų atskira kalba…).
Buvusius tinkamo lygio elektros mašinų tyrimus primena įdomus faktas. Kažkada (gal prieš kokius 30 metų) dviejuose analogiškuose atsitiktiniuose pokalbiuose su nepažįstamais asmenimis išgirdau pasakojimą: kai tuomet taip vadintoje Vakarų laivų remonto įmonėje neveikė suremontuotas didelės galios nuolatinės srovės generatorius, nutarė pasikviesti iš Klaipėdos universiteto konsultantą, kuris gal kokią minutę pažiūrėjęs į generatorių nurodė, kaip reikia pakeisti žadinimo apvijų sujungimą – generatorius pradėjo veikti. Taigi, tokia universiteto specialisto pagalba vos ne legenda buvo tapusi.
Nors šiuo metu negaliu tiesiogiai perduoti savo mokslinę patirtį Klaipėdos universitetui, bet tęsiu mokslinius tyrimus, kad ir žymiai rečiau juos pristatinėdamas tarptautiniuose forumuose. Be to, esu sukaupęs daug medžiagos unikaliai mokslinei monografijai apie energiją ir jos keitimą. Deja, užbaigti ją kliudo siaubingai nepalanki kerštaujančių savanaudžių veika – mat išdrįsau pasipriešinti kai kurių valdininkų įstatymų nepaisymams (vėl būtų atskira kalba…).
Užbaigti šias užuominas galiu „kitos operos“ faktu. Kaip beveik visada, į Berlyną (ar ir į tolimesnius Europos „užkampius“) vykau automobiliu. Kartais pasigiriu, kad per dieną nuvairuoti 1000 kilometrų – įprasta kelionė. Šį sykį „nepasisekė“: iki nakvynės Lenkijoje gegužės 17 d. nuvažiavau tik 998 km.
Nuo 1989 m. teko daugybę kartų važiuoti per Lenkiją, todėl tiesiogiai patyriau šios šalies kelių pokyčius: nuo prasčiausio lygio, iki greitkelių tinklo, savo kokybe nenusileidžiančio Vokietijos keliams. Deja, Lietuvos keliai apgailėtinai prastesni. Atrodo, kad esminis skirtumas nuo kelių tiesimo Lenkijoje – silpnesnis Lietuvos kelių pagrindas (gal sovietinių normų palikimas?). Todėl ir išlaidus greitkelių taisymas, nesutvirtinant jų pagrindo – tik trumpalaikis efektas (be abejo, tai diletantiški pastebėjimai…).
Parašykite komentarą