Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-26 |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gegužės 20 d. nutartimi atmetė 60-ies prokurorų skundą, kuriuo buvo reikalaujama priteisti iš valstybės jų patirtą turtinę žalą. Pareiškėjai teigė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. valstybė neužtikrino jiems teisingo darbo apmokėjimo, nes tuo metu teisėjų atlyginimai buvo padidinti, o prokurorų – ne. Tačiau LVAT konstatavo, jog prokurorų darbo apmokėjimo sistemos nustatymas priklauso įstatymų leidėjo diskrecijai, o valstybė ėmėsi veiksmų atlyginimų reformai įgyvendinti.
Byloje pareiškėjai teigė, kad prokurorų statusas, jiems keliami kvalifikaciniai bei reputacijos reikalavimai, veiklos ribojimai ir nepriklausomumo garantijos iš esmės yra analogiški teisėjų statusui, todėl ir jų darbo užmokestis neturėtų reikšmingai skirtis. Pareiškėjų vertinimu, prokurorų atlyginimai neturėtų skirtis nuo atitinkamos grandies teisėjų atlyginimų daugiau nei 10 proc. Anot jų, vėliau įstatymų leidėjo nustatytas modelis, pagal kurį nuo 2025 m. prokurorų atlyginimai turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. teisėjų atlyginimų patvirtina, jog būtinybė išlaikyti tokią proporciją buvo pripažinta ir pačios valstybės. Tad valstybės neveikimas laiku nepadidinus prokurorų atlyginimų, jų vertinimu, pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus.
LVAT pažymėjo, kad pagal Konstituciją ir teismų praktiką darbo apmokėjimo sistemos nustatymas yra įstatymų leidėjo atsakomybė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog 2023 m. įgyvendinant valstybės tarnybos reformą buvo pasirinktas toks viešojo sektoriaus atlyginimų pertvarkos modelis, kai viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimas buvo numatytas etapais – teisėjų darbo užmokesčio pakeitimai įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d., o prokurorų atlyginimų pokyčiai buvo numatyti nuo 2024 m. sausio 1 d.
Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad valstybė nebuvo pasyvi – dar 2023 m. buvo parengti ir priimti Prokuratūros įstatymo pakeitimai, numatantys prokurorų atlyginimų didinimą bei jų santykį su atitinkamos grandies teisėjų atlyginimais. LVAT nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog tam tikrą laikotarpį egzistavo atlyginimų skirtumas tarp teisėjų ir prokurorų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės veiksmų ar pareigos atlyginti žalą.
LVAT taip pat netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nenustačiusi pagrindo abejoti byloje taikytų teisės normų atitiktimi Konstitucijai, o pareiškėjų skundas buvo atmestas.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą