Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-05-28 |
Prasidėjus laukinių gyvūnų jauniklių vedimo metui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ragina gyventojus elgtis atsakingai ir netrikdyti gamtoje aptiktų jauniklių. Specialistai pažymi – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jaunikliai palikti vieni, tačiau dažniausiai jų tėvai būna netoliese ir toliau jais rūpinasi. Tik įsitikinus, kad gyvūnas serga arba yra sužeistas – apie tai reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba serga, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu [email protected]. Centro darbuotojai pakonsultuos, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su laukinių gyvūnų globa susijusius klausimus.
„Pavasarį sulaukiame susirūpinusių gyventojų, kurie nori padėti laukinių gyvūnų jaunikliams, skambučių. Pasitaiko atvejų kai tokia pagalba jaunikliams tikrai reikalinga, tačiau dažnu atveju tai tik per didelis rūpestis ir empatija matant laukinio gyvūno jauniklį vieną. Per didelis rūpinimasis laukinių gyvūnų jaunikliais gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Gamtoje viskas vyksta neatsitiktinai, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė yra puiki, ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai gali palikti“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.
Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą.
Kodėl nereikėtų liesti ar perkelti?
Gyvūnų jaunikliai gamtoje turi savo vietą ir vaidmenį. Jie yra natūralios ekosistemos dalis, nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų priklauso nuo aplinkos, metų laiko, tėvų globos ir gamtos ritmo. Natūralus augimas gamtoje padeda formuotis stipriam, savarankiškam gyvūnui, gebančiam gyventi pagal savo rūšies poreikius. Todėl laukinio gyvūno jauniklio nereikėtų liesti ar imti.
Laukiniai gyvūnai jautriai reaguoja į stresą, todėl žmogaus paėmimas:
• gali sutrikdyti natūralų maitinimą,
• padidinti streso lygį,
• sumažinti išgyvenimo galimybes,
• sukelti priklausomybę nuo žmogaus.
Be to, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje be teisėto pagrindo ir leidimų yra teisės aktų pažeidimas, už kurį taikoma administracinė atsakomybė.
Dažniausios situacijos
• Stirniukas pievoje ar miško pakraštyje. Dažniausiai sveikas ir stebimas motinos iš atstumo.
• Kiškiukas žolėje. Paprastai slepiasi ir laukia sugrįžtančios patelės.
• Paukščio jauniklis ant žemės. Vasaros pradžioje daugelio rūšių jaunikliai mokosi skraidyti ir kurį laiką būna ant žemės, tačiau tėvai juos maitina.
Svarbu atskirti bejėgį jauniklį nuo natūraliai vystymosi etapą išgyvenančio gyvūno.
Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku
Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan.
Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais
Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų bei jų jauniklių. Prasidėjus šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas.
Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių.
Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.
Sparti urbanizacija priartina prie laukinių gyvūnų buveinių
Dėl spartėjančios urbanizacijos proceso priartėjame prie gyvūnų buveinių, todėl neturėtų stebinti laukiniai gyvūnai mieste. Tačiau trikdyti gyvūnus, prie jų artintis ar juos liesti nereikėtų. Susidūrus su laukiniu gyvūnu mieste svarbu leisti gyvūnui nekliudomai pasišalinti. Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje laukinį gyvūną.
Už laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 750 eurų.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pranešimą
Parašykite komentarą