Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-03 |
Nuo birželio 2 d. iki 30 d. Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių filiale (Šlaito g. 10 A). eksponuojama Vytauto Alberto Gocento tapybos paroda.
Klaipėdiškis V. A. Gocentas augo Smeltėje, nuo 1960 m. mokėsi senamiesčio Daržų ir žvejybos uosto Sulupės gatvių mokyklose, o 1971 m. išvyko studijuoti į Vilniaus universitetą. Širdimi liko čia – gimtajame uostamiestyje, tėvonijų krašte. Šis ilgesys išliejamas tekstais ir eilėraščiais, apmąstymais, o dažniausiai – tapybiniais etiudais ir peizažais, grafikos darbais ir piešiniais, kurių jau sukaupta ne vienas šimtas. Autorius lankė tris dailės studijas – Klaipėdos kultūros rūmuose pas dailininką Vaclovą Rimkų, Vilniaus universitete pas dailininką Kostą Dereškevičių, Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno pas dailininkus Rimą Bičiūną ir Vladimirą Nesterenką.
„Klaipėda – autoriaus gimtasis miestas, kuriam ir dedikuota dauguma jo darbų. Juose matome siauras senamiesčio gatveles, arti vienas kito priglaustus namus. Pajuntame dvelkiančią senovę, kurią išryškina šiandien tose gatvėse jau nesutinkamas vežimas. Paveiksluose iškyla ir baltasis Klaipėdos švyturys – šviečiantis ir rodantis kelią žvejams. Jachtos dvelkia grakštumu, primindamos apie regatas. Autoriaus teptukui nesvetimi ir žvejai bei ramybe, jaukumu alsuojantis Lujos žvejų kaimelis (dabartinis Karaliaučiaus kraštas). Nepamirštamos ir burinės valtys, kurių stiebuose puikuojasi vėtrungės. Beveik visuose darbuose atsiveria tai, kas būdinga Klaipėdos kraštui: vanduo, marios, žuvys, ramus pakrantės ar kanalo krantas bei kantrūs meškeriotojai“, – apie autoriaus kūrybą atsiliepia buvusi Juodkrantės mokytoja, seniūnė, Liudviko Rėzos kultūros centro vadovė Aldona Kazlauskaitė-Balsevičienė. Dailėtyrininkė dr. Ingrida Korsakaitė autoriaus tapybą priskiria ekspresionizmo krypčiai.
Peržiūrėjęs savo kūrybinį palikimą V. Gocentas sudarė tris ankstesnių metų tapybos darbų retrospektyvines kolekcijas. Pirmoji iš jų – „Krašto ir vandenų atspindžiai“. Šioje kolekcijoje sukaupta 1971 ir vėlesnių metų tapyba.
Kita kolekcija – „Rusnės, Šilutės, Klaipėdos, Kintų peizažai“ – yra devynerių metų (2012–2020 m.) intensyvaus darbo pamario pleneruose rezultatas. Viskas prasidėjo 2012-ųjų vasarą: Salos etninės kultūros ir turizmo informacijos centro vadovės bei kraštietės Birutės Servienės kvietimu V. Gocentas pirmą kartą nuo 2012 m. dalyvavo Rusnės tapybos plenere. Nuo to laiko menininkas kasmet vyko į Rusnę, Pakalnę, Šilutę, Smalininkus, Vilkyškius, Klaipėdą. Vėliau kūrybinių kelionių geografija dar labiau išsiplėtė: Vydūno kultūros centro vadovės Ritos Tarvydienės dėka autorius atrado Kintus, o šeimos draugės Eugenijos Žvinienės iniciatyva – Šventąją. Per šį laikotarpį susikaupė ne viena dešimtis tapybos kūrinių.
Trečioji kolekcija apėmė 1985–2020 metais sukurtus vaizdus Juodkrantėje, Rusnėje, Klaipėdoje, Šilutėje, Kintuose, taip pat kuršių krašte – Laukžemėje ir Būtingėje. Šio tapybos ciklo eksponavimo iniciatorius – Čikagos lietuvis Ernestas Lukoševičius, pasiūlęs rengti parodą, skirtą Klaipėdos krašto dienos (sausio 15-osios) paminėjimui Čikagos „Sielos“ ir M. K. Čiurlionio galerijose. Į kelioninį krepšį sutilpę 80 tapybos, grafikos ir piešimo darbų iškeliavo anapus Atlanto. Visi jie nedideli – nuo atviruko iki rašomojo popieriaus lapo dydžio.
Girulių bibliotekoje eksponuojamas rinkinys sudarytas iš minėtų kolekcijų ir pavadintas „Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai“.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Aukštaičiai neabejingi jūrai, Klaipėdos kraštui, nes suvokia, kad tai Lietuva…O Mažoji Lietuva pasižymi tradicijomis, kurios aukštaičiams egzotiškos. Taip ir toliau – skleisk, ką myli, o pagerbs Tave artimieji ir Tėvynė…
studija „Paletė” Regina
Esu sužavėta !
Sveikinu ir džiaugiuosi Tavo gebėjimais . Dar studijų metu turėjai
gerą humoro jausmą, taiklesnį žodį…
Studijavome ne tas specialybes…
Tu turėjai daug gebėjimų, kurie tavyje stipriai kirbejo…ir išsiliejo.
Sveikatos Tau ir šeimai.
Dar vienas Vytauto meilės ir ištikimybės Mažajai Lietuvai paliudijimas. Sveikinu, Vytautai.
Dėkui ir dėkui. Tėvonijų meilė – su mamos pienu, meile, tėvo pavyzdžiu, lopšinėmis, tėviškės vaizdais, bažnyčių varpais, mokytojos rūpestingu mokymu.
Ak, gražus dangau, tėviške gerųjų…
Žmonės geri, Viešpats maloningas.