Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-06-10 |
Katastrofiškas daugiau nei puspenkto milijono eurų atsiėjusios naujos teismų sistemos „Liteko II“ startas įkalino chaose ir Klaipėdos apygardos teismą. Visgi jo vadovybė pabrėžia, kad ieškoma išeičių bei ragina bylų šalis iškilus bet kokiems klausimams kreiptis į teismą, kurio darbuotojai teiks pagalbą ir padės ieškoti išeičių.

„Liteko II“ turėjo startuoti nuo birželio 1-osios, tačiau realiai ji taip ir nepradėjo funkcionuoti – vis dar neveikia daugybė funkcijų: bylos šalys negali pateikti dokumentų, negalima registruoti naujų bylų, teisėjai nemato dokumentų, su jais negali susipažinti ir bylos šalys, neveikia žurnalistams skirta nauja tvarkaraščių sistema ir t.t.
„Vien nuo šio pirmadienio turime apie 20 neužregistruotų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų“, – „Atvirai Klaipėda“ sakė Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Jazbutienė.
„Tikimės, kad viskas bus kuo greičiau sutvarkyta. Kartu norisi akcentuoti, kad bylos niekur nedings, visos jos bus nagrinėjamos“, – teigė šio teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis, patvirtinęs, kad dėl to, jog teisėjai ar bylos šalys nemato dokumentų, šiuo metu tenka atidėti ir suplanuotus posėdžius.
D. Jazbutienė ragino iškilus bet kokiems klausimams kreiptis į teismą – žada, jog jo darbuotojai ieškos būdų, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą.
„Vis tiek dirbame. Jungiamės prie sistemos ir vėlai vakare, kai ji šiek tiek atsigauna. Šaukimus darbuotojai spausdina kaip prieš daugelį metų, nes jie nebeformuojami automatiškai“, – apie tai, kaip sukamasi iš padėties, sakė D. Jazbutienė.
Panaši situacija fiksuojama ir Klaipėdos apylinkės teisme. Pavyzdžiui, vienos iš bylų, kuria domėjosi „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas, posėdis neįvyko, nes buvo konstatuota, jog iki šiol neveikiant Lietuvos teismų informacinei sistemai „teismui nežinoma apie gautus į bylą naujus dokumentus, prašymus, todėl teismo posėdis perskirtinas“.
Anonimiškai su „Atvira Klaipėda“ kalbėję kai kurie teismo darbuotojai teigė besibaiminantys, jog net ir privertus sistemą veikti, jokios pažangos nebus, nors atnaujinimo tikslas kaip ir turėtų būtent toks.
„Bent jau kol kas norint atlikti tuos pačius veiksmus trunka kelis kartus ilgiau nei dirbant su „Liteko I“, – sakė viena teismo darbuotoja.
Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė praėjusią savaitę pripažino, kad sutrikimai daugeliui teisėjų ir teismų darbuotojų apsunkina kasdienį darbą ir kelia nusivylimą.
„Kiekvienas užfiksuotas sutrikimas yra analizuojamas, specialistų komandos dirba 24/7, ieškodamos sprendimų. Siekiant kuo greičiau suvaldyti situaciją, svarbi ne tik techninė pagalba, bet ir aktyvi tarpusavio komunikacija bei dalijimasis gerąja praktika. Situacijai spręsti reikalingi nestandartiniai sprendimai, todėl nuolatinis bendradarbiavimas tarp teismų šiuo metu yra ypač svarbus“, – savo paskyroje „Facebook“ tinkle rašė D. Bublienė.
Jos teigimu, dabar reikia ne ieškoti kelio atgal, o kuo greičiau spręsti problemas užtikrinant stabilų „Liteko II“ veikimą.
Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis „Delfi“ buvo sakęs, kad su nauja sistema yra ir kitokių problemų. „Naikinama prieiga prie LITEKO elektroninių bylų, kurios buvo išnagrinėtos iki 2023-01-01. Tokių bylų nebebus galima matyti ir atidaryti. Reikės fiziškai ateiti į teismą ir prašyti konkretaus dokumento iš archyvo. Nauja sistema tokių dokumentų neperkėlė iš senos sistemos, todėl archyvo prieiga užrakinama visam laikui“, – teigė jis.
BNS skelbė, kad bendra 11 sutarčių vertė „Liteko II“ sistemai sukurti siekia per 4,6 mln. eurų, pagal jas faktiškai išmokėta 3,9 mln. eurų. Teismų administracijos naujienų portalui „Delfi“ pateiktais duomenimis, „Liteko II“ nuo 2019 metų kūrė įmonė „Proit“. Jos vadovas Justinas Brokorius naujienų portalui teigė, kad už sistemos veikimą atsakinga jai prižiūrėti nusamdyta bendrovė „Novian pro“.
Pirmiausiai reikėtų kalbėti gal ne apie tai, kad nauja sistema neveikia (nors tai, žinoma, pasibaisėtima), tačiau apie tai, KODĖL APSKRITAI REIKĖJO DIEGTI NAUJĄ SISTEMĄ.
Nei dirbantiems su ja, nei plačiajai visuomenei nėra paiškinta, kodėl reikėjo tos naujos Liteko sistemos, kai senoji 12 ar 13 metų veikė tiesiog nepriekaištingai, o tai – retai pasitaikantis atvejis. Tik retkarčiais pasitaikydavo sistemos trikdžių, kurie greitai būdavo likviduojami ir neapsunkindavo darbo.
Su kolegomis pakalbėdavome, kad ta sistema labai patogi, paprasta, ir ja sugebėdavo naudotis ne tik teisės specialistai, o beveik kiekvienas raštingas bylininkas.
Beje, kai dabar jau kartelį pavyko prisijungti prie naujosios sistemos, nepastebėjau jokių skirtumų, išskyrus tai, kad naujoji stringa arba iš viso neveikia ištisomis dienomis.
Naujos sistemos diegimas – vis dėlto, tikėtina, korupcijos apraiška, vykdoma tam, kad galima būtų „įsisavinti” keletą milijonų ir gauti „otkatus”. Girdėjau, kad sutartis dėl to buvo pasirašyta dar prie garsiosios ministrės Dobrovolskos, bet negaliu to tvirtinti.
Priešingai nei privačios įmonės, įvairios valstybės, savivaldybių insitucijos ir įmonės netaupo pinigų ir be jokio reikalo nuolat atnaujina savo internetines svetaines, duomenų bazes, ir dažniausia padaro jas nepatogesnes tų svetainių lankytojams.
Tą galima pasakyti ir apie Klaipėdos savivaldybę, ir apie Registrų centrą, kurio neseniai įdiegta naujoji sistema taip pat strigo, o ir dabar naudotis yra tikrai nepatogesnė už senąją. Ypač prastas rezultatas būna tada, kai sistemą kuria asmenys, gal ir išmanantys technologijas, bet nesuprantantys tvarkomų duomenų esmės.