Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-14 |
Daugiau nei prieš šimtą metų pirmajai Klaipėdos uosto direkcijai, kaip ir dabartinei, irgi iškilo administracinių patalpų klausimas. Tačiau jis tada nebuvo toks aktualus, kad nebūtų galima perkelti į kitus metus. O apie aplinkosauginių rūpesčių, kurie tuo metu gulėjo ant direkcijos pečių, perkėlimą nebuvo nė kalbos.
Inžinierius Ričardas Vysockis, kuris tuo metu buvo ir Palangos (Šventosios) žvejų uosto statybos viršininkas, 1924 m. rugpjūčio pabaigoje pasirašė dokumentą. Jame be kita ko vardyti ir Klaipėdos uoste suplanuoti darbai, kuriuos galima perkelti į 1925-uosius.
Pirmasis tarp tokių darbų buvo nurodytas „perbudavojimas ir įrengimas valdiško namo Malkų g-vėj 30ª dėl Uosto Valdybos, taipgi ir dėl Uosto Direkcijos, kuri sulig Klaipėdos Krašto Statuto bus įstatoma“.
Klaipėdos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte rašoma, kad šiuo metu apleistame pastate Naujoji Uosto g. 5 Klaipėdos uosto valdyba įsikūrė tik 1927 m.
„Reikalinga išvesti apie 800 m. mūrinių darbų molo galvoj“, – apie planus dėl pietinio bangolaužio buvo rašoma dokumente.
Taip pat į 1925-uosius buvo perkeltas „atnaujinimas Dangės krantinės kairiojo šono, aukščiau Biržos tilto; iš viso apie 200 išilg. mtr. brūsų“. Atidėtas buvo ir upės vagos „žemiau geležinkelio tilto“ gilinimas iki 4,5 m, iškasant apie 5000 kub. m grunto. Smeltės malkų uostą buvo numatyta „visą pagilinti“. Tarp 1925-iesiems likusių darbų buvo ir pagrindinio bei šiaurinio molo švyturių dažymas. Pagrindiniame švyturyje buvo numatyta dažyti ir jo vidines sienas. Žvejų uoste Vitėje buvusiame „žiburyje“ 1925 m. turėjo atsirasti nauja raudona lempa.
Šis dokumentas rodo, kad to meto Uosto direkcija atliko ir aplinkosaugines funkcijas. Viena iš jo dalių vadinosi „Pakrančių ir jūros krantų sustiprinimas bei kopų išlaikymas“.
„I. Pryšakinės kopos. Vėjo išplėstas ir išraustas vietas apsodinti smėlių žole; įtaisymas užtvarų dėl smėlių sulaikymo, kaip ir gaminimas bei stipriai pristatymas reikalingos medžiagos. Ties Melnaragės stotim kopų šlaito sustiprinimas fašinomis ir akmenimis.
II. Vandens nutraukimo grioviai. Sulig reikalo valyti tris vandens nutraukimo griovius Melnirage.
III. Keliaujančios ir vidurinės kopos. Naujas miškų apsodinimas pasidariusių tuščių plotų ties Klaipėdos švyturiu taipgi ir išdegusių vietų ties Bärenschlucht bei Smiltynėj. Lekiančių smėlių vietų sustiprinimas, taipgi ir reikalingos medžiagos gaminimas bei pristatymas. Apsaugos žolių juostos į pietus nuo Nidos švyturio kopos taip pat ir ganyklos ties Nida uzlaikymas ir apsėjimas smėlio žolėmis. Daigynuose užaugintų medukų iškėlimas ir persodinimas. Perkasimas daigynų ir apsėjimas kalno pušių sėklomis, taip pat ir rinkimas kankorėžių bei sėklų iš jų gavimas. Išvalymas ir tvarkoj laikymas daigynų, taipgi ir aplaistymas giedrai užsitęsiant.
IV. Kuršų įlankos pakrantės. Nuožulnėjimas ir sustiprinimas stačių krantų, kurie per pavasarį potvinio metu pagadinti, kaip ir gaminimas bei pristatymas reikalingos medžiagos. Pereitą metą ties Perwelka ir Preila priplautų plotų apsodinimas nendrių ir gluosnių daigais. Ties Pereila pereitais metais padarytas fašynų sustiprinimas, kursai ledų ėjimu pagadintas, turi būt atnaujintas. Tolyn tęsimas pakrančių apsaugos darbų ties Nida į pietus nuo uosto, kaip ir gaminimas bei pristatymas reikalingos medžiagos“, – buvo rašoma apie tai, kas šioje srityje turėjo būti atlikta per 1924-uosius.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Tai ką darė Lietuvos valdžia atgavus Klaipėdą, būtina atkakliai ir nuolat kartoti. Miesto patriotai tai turi mokėti atmintinai. Laikotarpis buvo trumpas, žinios ir specialistai labai riboti, tačiau nuoširdžios pastangos buvo didelės. Joks vokietys tiek širdies neįdėjo, kaip daugelis patriotiškų lietuvių tarp 23 ir 39 metų.
KLAIPEDA BUVO 7oo METU MEMEL !!!