Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-20 |
Birželio 27-ąją XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalio Teatro aikštės scena taps vieta, kur susitiks dvi galingos muzikinės jėgos – pasaulinį pripažinimą pelniusi grupė „Electro Deluxe“ ir 35 metų jubiliejų švenčiantis Kauno bigbendas. Prancūzišką funk, soul ir džiazo energiją skleidžianti grupė į Klaipėdą sugrįžta po dešimties metų pertraukos. Prieš ilgai lauktą susitikimą su Lietuvos publika grupės vokalistas Jamesas Copley kalba apie muziką, kuri nepaiso sienų, apie ryšį tarp žmonių ir apie tą ypatingą akimirką, kai scena ir publika tampa vienu organizmu.
Birželio 27-ąją Klaipėdos pilies džiazo festivalyje pasirodysite kartu su Kauno bigbendu, švenčiančiu įspūdingą 35 metų jubiliejų. Kaip gimė šis muzikinis dialogas tarp „Electro Deluxe“ ir Lietuvos džiazo scenos? Ar pavyko atrasti bendrą muzikinę formulę, kurioje susitinka prancūziško funk energija ir lietuviško džiazo dvasia?
Atvirai kalbant, stengiuosi pernelyg negalvoti muzikiniais stereotipais ar nacionalinio identiteto kategorijomis. Per mažai pažįstu tai, kas vadinama lietuviško džiazo tradicija, kad galėčiau ją apibrėžti žvelgdamas iš šalies. Daug labiau mane domina tikri žmogiški ryšiai, kurie gimsta per muziką.
Ir, tiesą sakant, mes patys savęs nelaikome tiesiog „prancūziško funk grupe“. „Electro Deluxe“ visada buvo tam tikras reiškinys už ribų – mūsų muzikoje susitinka džiazas, soul, funk, popmuzika ir improvizacinė muzika. Vien tai, kad esame prancūzų grupė, dainuojanti tik anglų kalba, jau daug pasako apie mūsų požiūrį į muziką ir bendravimą.
Mūsų tikroji kalba visada buvo ritmas, emocija, energija ir autentiškumas.
Per daugelį metų turėjau progų sutikti ir dirbti su lietuvių muzikantais – ir šios patirtys man visuomet atrodė labai tikros. Jie man pasirodė itin profesionalūs, puikiai išsilavinę muzikine prasme, disciplinuoti, šilti, atviri ir labai atsidavę pačiai muzikai.
Todėl ši partnerystė gimė ne iš bandymo sukurti formulę, kur susitinka „prancūziškas funk“ ir „lietuviškas džiazas“. Ji gimė natūraliai – iš abipusės pagarbos, smalsumo ir džiaugsmo būti scenoje kartu.
Galiausiai, kai nuaidi pirmasis taktų mostas, pasas labai greitai praranda reikšmę.
Tai ne pirmasis jūsų bendradarbiavimas su Lietuvos muzikantais. Kaip apibūdintumėte savo patirtį dirbant su mūsų džiazo atlikėjais – jų muzikalumą, improvizacijos pojūtį ir scenos kultūrą?
Lietuvos muzikantai man pasirodė itin stiprūs. Techniškai labai pasirengę, puikiai skaitantys iš natų, disciplinuoti ir kartu – nuoširdžiai ekspresyvūs solistai. Čia jaučiamas labai aukštas muzikinis lygis ir rimtas pasirengimas, kurį labai gerbiu.
Kadangi „Electro Deluxe“ dažnai priskiriama džiazo pasauliui, daug laiko praleidžiame būtent šioje aplinkoje, nors kartais gal labiau primename kiek pašėlusį šeimos dėdę – nenuspėjamą, šiek tiek laukinį, bet visuomet atnešantį energijos ir džiaugsmo.
Labiausiai vertinu tai, kai net itin aukštą pasirengimą turintys muzikantai palieka vietos žmogiškumui. Kartais akademinėje aplinkoje tiek daug dėmesio skiriama tikslumui ir tobulumui, kad pakeliui prarandamas džiaugsmas, meilė, spontaniškumas ir ryšys.
Man šie dalykai yra ne mažiau svarbūs nei idealiai sugrotos natos. Žiūrovai prisimena ne techninį tobulumą – jie prisimena tai, ką muzika jiems leido pajusti.
O lietuvių muzikantai, kuriuos sutikau, geba suderinti abu dalykus – aukščiausio lygio meistriškumą ir tikrą emocinį buvimą scenoje.
Jūsų balse girdėti ne tik jėga, bet ir labai gilus emocinis ritmas. Ar prisimenate pirmąją muzikinę vaikystės akimirką, kai supratote, kad muzika taps jūsų gyvenimo ritmu?
Iš tiesų buvau gana vėlyvas atradėjas ir gana laisvos dvasios žmogus. Augau muzikalioje šeimoje, tačiau kartu esu kilęs iš kelių kartų neturtingų žmonių iš Apalačų kalnų Tenesyje, kur svarbiausia dažnai būdavo išgyventi.
Man labai pasisekė anksti sutikti žmogų, tapusį mano mentoriumi – Michaelą Hanningą. Jis buvo klasikinį išsilavinimą turintis muzikantas, profesionalus operos solistas ir garsus chorų vadovas.
Jis man atvėrė ne tik muziką – supažindino su menu, kultūra, disciplina ir daug platesniu pasauliu nei tas, kurį pažinojau augdamas mažame Tenesio miestelyje.
Tam tikra prasme atrodo, kad savo balsą – o gal net gyvenimo prasmę – iš tiesų atradau tik sulaukęs keturiasdešimties. Šiandien suprantu, kad kiekvienas žingsnis buvo reikalingas.
„Electro Deluxe“ garsėja ne tik išskirtiniu skambesiu, bet ir ypatinga chemija scenoje. Kaip gimsta ta sprogstanti kolektyvinė energija koncertuose?
Kartu esame jau 25 metus. Šiandien mes iš esmės esame šeima. O kaip ir kiekvienoje šeimoje – yra skirtumų, nesutarimų, kartais įtampos akimirkų, tačiau po visu tuo slypi labai gilus tarpusavio pasitikėjimas.
Viskas gimsta kartu. Arnaud, Thomas, Gaël, Jérémie ir aš – visi kuriame muziką drauge. Po 25 metų kartu dažnai jau galime vieni užbaigti kitų sakinius – tiek muzikine, tiek tiesiogine prasme. To nesuvaidinsi.
Jūsų pirmasis pasirodymas Klaipėdoje prieš dešimt metų iki šiol gyvas daugelio festivalio lankytojų atmintyje. Kokį įspūdį tuomet paliko Klaipėda ir Lietuva?
Tas pirmasis kartas Lietuvoje iki šiol labai gyvas mūsų širdyse ir prisiminimuose. Svetingumas buvo neįtikėtinas. Prisimenu, kaip atvykome prie scenos koncertiniu autobusu ir lėtai judėjome per milžinišką minią žmonių. Jie mojavo ir sveikino mus dar prieš mums sugrojant pirmąją natą.
Labiausiai mane sužavėjo tai, kad nebuvo jokios ribos tarp grupės ir publikos. Ryšys užsimezgė dar neprasidėjus koncertui. O kai užlipome ant scenos – atmosfera buvo tiesiog sprogstanti. Tai toks koncertinis jausmas, apie kurį muzikantai svajoja.
Festivalio organizatoriai juokaudami atsiprašo Klaipėdos publikos, kad „Electro Deluxe“ sugrįžimo teko laukti visą dešimtmetį. Ar galite pažadėti, kad šis ilgai lauktas susitikimas bus atlygintas hipnotizuojančia scena, nesustabdomu ritmu ir sprogstančia energija?
Pirmiausia… galbūt mes turėtume atsiprašyti „Electro Deluxe“, kad mūsų nepakvietėte sugrįžti dešimt metų! (juokiasi). Bet kalbant rimtai – labai džiaugiamės sugrįždami į Klaipėdą, o ypač galimybe koncertuoti kartu su jūsų bigbendu.Tikrai atvešime energiją, ritmą ir atiduosime scenai viską, ką turime.
Tačiau „Electro Deluxe“ niekada nebūna vienpusis pasirodymas. Publika yra šios patirties dalis. Energija turi cirkuliuoti tarp grupės ir žmonių aikštėje. Būtent tada gimsta tikroji magija.
Taigi taip – pažadame atiduoti viską. Tačiau mano tikrasis klausimas Klaipėdai būtų toks: ar jūs pasiruošę tai išgyventi kartu?
Funk ir soul muzikoje tikra emocija reiškia ne mažiau nei techninis meistriškumas. Kaip Jums pavyksta išlaikyti tą gyvą ryšį su publika?
Būtent tai ir yra tikslas. Man didis koncertas šiek tiek primena kvantinės fizikos stebėjimą realiu laiku. Ritmas, vibracija, emocija ir žmogiškas ryšys pradeda sinchronizuotis, kol staiga minia nepažįstamų žmonių ima kvėpuoti, judėti ir jausti kaip vienas gyvas organizmas.
Funk, soul ir groove muzikoje techninis meistriškumas svarbus. Tačiau vien tobulumas žmonių nepaliečia. Paliečia emocija. Pažeidžiamumas. Džiaugsmas. Bendra energija.
Kai tai įvyksta, riba tarp atlikėjo ir publikos pradeda nykti. Visa erdvė tampa muzikos dalimi. Ir būtent tokių vakarų nepamiršti niekada.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą