Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-27 |
Prieš dešimt dienų Rusijos premjeras Michailas Mišustinas paragino mokyklas grįžti prie sovietinių standartų.
Šiek tiek ironiška, kad tokį reakcingą pareiškimą jis padarė kalbėdamas tarptautinėje konferencijoje, „skirtoje stiprinti kultūrinius ryšius bei vystyti kreatyvines bei kūrybines industrijas“.
Nori kaip prie komunistų
„Fundamentalaus sovietinio išsilavinimo niekas niekada negalės pakeisti. Dar daugiau, mes grįžtame prie tų pagrindų, kuriuos padėjo mūsų mokslininkai, sukūrę puikią mokyklą“, – sakė konferencijoje M. Mišustinas.
Tačiau nebūtinai premjerui čia rūpi fizikos dėstymas. Dabartinei valdžiai patrauklesni kiti senosios mokyklos bruožai: autoritarizmas ir asmenybę slopinantis kolektyvizmas, šabloniška programos standartizacija, atmestinas užsienio kalbų mokymas.
Ir militarizmas. Pastarasis ir be formalaus grįžimo prie sovietinių standartų jis Rusijos mokyklose nėra apleistas. Bendrą suvokimą apie militaristinį auklėjimą galima susidaryti iš „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Mr Nobody Against Putin“.
Šiuo metu šis „auklėjimo“ aspektas Rusijos valdžiai gal net svarbesnis už mokinių žinias.
Bolonija įtartina buvo jau V. Vysockiui
Keičiami ir aukštojo mokslo standartai. Nuo rugsėjo pirmosios Rusija pasitraukia iš vadinamojo Bolonijos proceso. Naikinamas bakalauriatas ir magistrantūra. Kiek galima suprasti iš naujojo standarto aprašymo, jis irgi yra labai artimas sovietiniam.
Mažiausiai nuo to turėtų nukentėti tikslieji mokslai. Bet jie dabar ir yra svarbiausi Rusijos valdžiai – ginklams kurti humanitarai netinkami.
Prie viso to, apskritai mažinamas aukštojo mokslo prieinamumas: mažėja valstybės finansuojamų vietų, mažėja net ir mokamų vietų. Vaikai primygtinai kreipiami į profesines mokyklas.
Šiais metais padidėjo spaudimas universitetų studentams dar nebaigus mokslų pasirašyti kontraktus kariauti Ukrainoje.
Po pusės amžiaus Rusijos valdžia tarsi pagaliau išgirdo ironišką poeto Vladimiro Vysockio repliką „Мои друзья хоть не в болонии, зато не тащат из семьи…» („šeimos vertybės nedera su Bolonija“, – laisvas mano vertimas) ir pagal savo supratimą į ją atsižvelgia.
Tikslas – izoliuoti jaunimą nuo Vakarų
Tiek sovietinės mokyklos, tiek universiteto standartų grįžimas, greta kitko, tuo pačiu ir apsunkins jaunų išsilavinusių žmonių galimybes emigracijoje. Pasiryžusieji įveiks visus barjerus, tačiau Rusijos diplomų pripažinimas Europoje jau nebebus paprasta procedūra. Savo gyvenimo trajektoriją brėžiantys jaunuoliai turės įvertinti naujai atsiradusias kliūtis.
Po kurio laiko, kai universitetus baigs vaikai, kuriems jau resovietizuotoje mokykloje išplaus smegenis, galbūt jiems ir gyvenimo laisvoje visuomenėje pranašumai jau atrodys abejotini.
Asmeniškosios pastabos
Šio rašinio autorius pats yra baigęs sovietinę mokyklą, turi supratimą ir apie dabartinę Lietuvos švietimo sistemą. Savas pirštas skauda labiau už svetimą ranką, tad viešoje erdvėje mėgstame savo pačių švietimo sistemą paplakti. Ir, lygindamas su sovietine, rasčiau aspektų, kuriais dabartinė mokykla nuo jos atsilieka. Didžiausia bėda – šuns vietoje dabar atsidūręs pedagogas.
Be to, sovietinė mokykla buvo labiau egalitarinė. Nors ir tada buvo prestižinės vardinės vidurinės, tačiau ir numerinėje mokykloje, sukritus žvaigždėms, būdavo galima gauti net geresnį nei anose išsilavinimą.
Nekuklu man būtų girtis savo numerine, tad pagirsiu Vilniaus devintąją. Moksleivių olimpiadose rimčiausi varžovai būdavo ne „donelaitinės“, „salomeikos“, „vienuolyno“ mokiniai, bet Kiaušaitės, Basijoko, Tapinienės auklėtiniai iš grėsmingojo „IX forto“.
Tad ir mums čia dabar būtų ką taisyti, svarbu tik vėl nenutaisyti.
Linas…tu apie ką?
Kuo tu kiši nuosį i RF reikalus?
Nori pasakyti kad bakalauras ar magistras pruotingesnis?…
Ar nori paaiškinti kad ten politizota sistema,o pss mus ne?…
Ką, jums sovke buvo gerai, ar ne?
Šiaip jau V.Vysockis dainanavo apie tuo metu deficitinius boloninius lietpalčius. Tikrai, ne apie švietimo sistemą… ar čia pokštas, Linai?
Pagarbiai ,Edmundas A