Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-28 |
Pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus ankstyvojo sovietmečio uostamiesčio istoriją pristatanti „Atvira Klaipėda“ tęsia pasakojimą, kas dėjosi švietimo srityje 1953-iaisiais.
Tų metų birželio viduryje Vykdomasis komitetas, apsvarstęs Srities profesinių sąjungų tarybos pirmininko drg. Jurginio parašymą dėl maudymosi vietos skyrimo Girulių pionierių stovyklai, nusprendė jį patenkinti ir šiam tikslui paskyrė 125 m ilgio, 1,75 ha ploto sklypą palei jūros krantą.
Po kelių dienų Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazimieras Petrauskas sulaukė LTRS švietimo ministro pavaduotojo Eduardo Kazio Lisausko rašo, kuriame jis priminė, jog Respublikos liaudies ūkio plane buvo yra numatyta Klaipėdos mokytojų instituto studentų bendrabučio statyba „su metine darbų apimtimi 700 tūkstančių rublių“.
„Statyba negali būti pradėta, nes statybos aikštelėje iki šiol nepatuštinti ūkiniai pastatai, skirti nugriovimui, nors pagal Ministrų Tarybos 1953 m. balandžio 23 d. potvarkį Nr. 529-p, aikštelė turėjo būti paliuosuota iki š.m. gegužės 1 dienos. Švietimo ministerija prašo daryti skubius žygius instituto bendrabučio statybos aikštelei paliuosuoti“, – išdėstė ministro pavaduotojas.
Ant šio rašo ranka rusų kalba buvo užrašytas nurodymas „artimiausiu metu išvalyti būsimą aikštelę“.
Po mėnesio Vykdomasis komitetas, išnagrinėjęs Klaipėdos jūreivystės mokyklos viršininko drg. Mituričiaus prašymą, nusprendė šiai įstaigai skirti papildomą 2975 kv. m. ploto teritoriją, atitinkamai sumažinant Sviesto ir sūrių bazės sklypą, iš pietvakarių pusės besiribojusį (dabartinė Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos vieta) su mokyklos sklypu.
Draugas Mituričius buvo įpareigotas atlyginti Sviesto ir sūrių bazei išlaidas už perduodamoje teritorijoje buvusių statinių bei įrenginių nugriovimą ir už tokių pačių statybą kitame sklype – penkerių metų laikotarpiui maistininkams buvo paskirtas apie 3000 kv. m. ploto žemės sklypas Plačioji (dabar – J. Zauerveino) g. 6, iš pietvakarių pusės besiribojęs su bazės teritorija.
Tų metų liepai einant į pabaigą Vykdomasis komitetas sugrįžo prie naujos mokyklos statybų istorijos, prasidėjusios dar tų metų sausį. Šiame cikle jau buvo rašyta, kad tada jis buvo nusprendęs tokio objekto statybai skirti apie 2 ha žemės sklypą Minijos g., „prie žvejų gyvenvietės“, tačiau LTSR Ministrų Taryba nesutiko su tokia vieta ir pareikalavo surasti kitą sklypą.
Taip pasisukus įvykiams Vykdomasis komitetas šiai mokyklai kovo mėnesį skyrė 0,5 ha ploto sklypą P. Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 22 – vietą, kurioje stovėjo nugriauta šv. Jono bažnyčia. Tačiau Miesto deputatų tarybai paraginus, Vykdomojo komiteto pirmininkas Kazimieras Petrauskas siuntė raštą LTSR ministrų tarybos pirmininkui Mečislovui Gedvilui ir išdėstė, kodėl mokyklos statybos reikia būtent Minijos g. Gegužės viduryje Vykdomasis komitetas jau atšaukė savo sprendimą dėl sklypo senamiestyje ir vėl paskyrė 2 ha žemės sklypą Minijos g., „prie žvejų gyvenvietės“. Tačiau ir šis sprendimas liepos 24-ąją buvo pakeistas.
Naujajame sprendime 960 mokiniams skirtos mokyklos statybai jau buvo numatytas 2,5 ha ploto sklypas, turėjęs konkretų adresą – Žalgirio g. Nr. 1-3. Visgi akivaizdu, kad šis planas tuometinei miesto valdžiai irgi neišdegė – sklypuose Žalgirio g. 1 ir 3 šiuo metu stovi du daugiabučiai, kurių statybos, anot Nekilnojamojo turto registro, buvo pradėtos ir baigtos 1956 metais.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą