Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-07-01 |
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) trečiadienį Seimo pirmininko Juozo Oleko vizito proga surengtos spaudos konferencijos, pavadintos „Lietuvių medikų susigrąžinimas iš emigracijos: strateginiai planai ir iniciatyvos“, metu pastarasis jokių konkrečių planuojamų priemonių taip ir nepristatė. KUL vadovas Audrius Šimaitis savo ruožtu tikino, kad medikus emigrantus padėtų pritraukti pasikeitęs centrinės valdžios požiūris į Vakarų Lietuvos mediciną, tinkamas jos finansavimas.

Tuo metu iš Londono grįžusi Skubios medicinos klinikos vyriausiosios slaugytojos pavaduotoja Dovilė Stankutė pateikė labai konkrečius praktinius pasiūlymus, kurių reikėtų ir persikraustantiems medikams, ir būtent slaugytojoms.
Anot A. Šimaičio, į KUL jau atvyko dirbti 13 buvusių emigrantų: gydytojų, slaugytojų ir psichologų. „Ypač džiugina, kad grįžta su mažais vaikais, atneša tarptautinę patirtį“, – sakė jis.
Pasak vadovo, naujausias pavyzdys – radiologas Tomas Gudauskas, vos prieš dvi savaites grįžęs iš Jungtinės Karalystės. Šis specialistas į komandą įsiliejo ligoninei pradėjus bendradarbiauti su išeiviais kontaktuojančia personalo atrankos agentūra „Alliance Recruitment“.

Pats T. Gudauskas pasakojo, kad jo profesinis kelias užsienyje truko ilgus metus: „Radiologo specialybę įsigijau Danijoje. Ten praleidau dešimt metų, trumpai dirbau Airijoje, paskutinius septynerius metus Didžiojoje Britanijoje. Kasmet atostogaudavome tarp Palangos ir Klaipėdos. Pernai kilo mintis, kad reikėtų grįžti, pamačiau, kas vyksta KUL, pasidarė smalsu sužinoti, kaip visa tai yra realybėje.“
Gydytojas teigia, kad galutiniam sprendimui didžiausią įtaką padarė tiesioginis vadovo autoritetas. „Lemiamas faktorius – pati direktoriaus asmenybė, jis mane įtikino labai greitai, nors neplanavome to daryti skubotai. Svarbu jo pavyzdys, kad pats sugrįžo ir ėmėsi tokio projekto. Kol kas atvykau vienas, bet netrukus grįš žmona su mažąja dukrele“, – asmenine patirtimi dalijasi radiologas.
Ginekologijos centro vadovas Artūras Dobilas į Lietuvą sugrįžo po dešimties Švedijoje praleistų metų. Kartu su juo įstaigoje įsidarbino ir jo žmona, gydytoja ginekologė Vaida Dobilienė.

„Pavyzdys užkrečia. Radome bendrą, gražią kalbą su Audriumi Šimaičiu, dėl to grįžome su šeimyna. Maži darbai pamažu tampa dideliais ir tampame pavyzdžiu kitoms įstaigoms. Žmonės pamato, kad kai kurių dalykų neturi ir Kaune, ir Vilniuje. Išvykimo metu Lietuvoje negalėjau pasiekti to, ką norėjau, išvykimą nulėmė ir tuometinė ekonominė situacija“, – kalbėjo A. Dobilas.
KUL dalininku esančio Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas teigia, kad sėkmingi pavyzdžiai tampa užkrečiami.
„Tikimės paramos ir iš savivaldybės, nes KUL yra bendras viso miesto reikalas, taip didinamas paslaugų prieinamumas“, – sakė rektorius.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, jog miesto politikams bus teikiamas siūlymas skirti paramą tais atvejais, kai medikai ateis dirbti į KUL Skubios pagalbos skyrių. Iki šiol savivaldybė finansinėmis paskatomis vilioja medikus į jos pavaldumo įstaigas – pernai tam skirta 200 tūkst. eurų ir pritraukta dešimt specialistų, šiemet – 360 tūkst. eurų, jau pritraukti keturi medikai. Tiesa, tarp jų emigrantų nėra.
Seimo pirmininkas J. Olekas, paklaustas, ką konkrečiai naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma siūlys, kad pritrauktų medikus emigrantus, tik daugžodžiavo ir nieko konkretaus nepasakė. Politiko teigimu, šiuo metu 137 priemones taiko įvairios žinybos, tad galbūt jas reikia peržiūrėti.
„Bendroje programoje savo vietą ras kiekviena specialybė ar savivaldybė“, – tikino J. Olekas.
„Yra daugybė faktorių, bet svarbiausia – organizacinė kultūra, ori atmosfera, kur gydytojas yra gerbiamas. Finansinės sąlygos ir algos Lietuvoje jau yra tokios, kad objektyvios priežasties emigruoti nebėra. Dabar reikia sukurti tokią darbo vietą, kur įgautų vertę tarptautinė patirtis. Pati organizacija turi keistis ir vystytis – būtent tai vilioja sugrįžtančius, nes jų svetur įgyta patirtis čia įgauna prasmę“, – kalbėjo A. Šimaitis, paklaustas, ko reikia, norint pritraukti medikus emigrantus.
Kartu jis teigė, jog centrinė valdžia turi užtikrinti atitinkamą finansavimą. „Neturint finansų neįmanoma sukurti progreso, kad būtų moderni aparatūra, įgyvendinami projektai ir vystomas akademinis lygmuo. Pavyzdžiui, struktūrinė reforma kainavo 40 milijonų eurų, turime krūvą kitų projektų, kuriems reikalinga valstybės pagalba. Vien į aparatūrą iš savo lėšų investavome 12 milijonų eurų. Mums labai reikia valstybės pagalbos, kad galėtume eiti į priekį. Sisteminga pagalba turi pasireikšti kaip Vakarų Lietuvos regiono vystymas. Iki šiol iš pusės milijardo eurų sveikatos apsaugai skirtų lėšų Vakarų Lietuvai teko tik 12 procentų, nors čia gyvena net 20 procentų šalies gyventojų“, – sakė A. Šimaitis.
Pasak jo, pagal minėtąją sutartį dėl emigrantų viliojimo su „Alliance Recruitment“ ligoninė moka tik konkrečiu mediko įsidarbinimo atveju. Nurodoma šios sutarties vertė – 181,5 tūkst. eurų.
Tuo metu Skubios medicinos klinikos vyriausiosios slaugytojos pavaduotoja Dovilė Stankutė pateikė labai konkrečius pasiūlymus.

„Kai turėjau gauti licenciją, procesas užtruko dešimt savaičių, reikėjo pateikti įvairiausius diplomų vertimus, o vien tai kainavo apie 400 eurų. Turi būti daug aktyvesnis valstybės institucijų bendravimas, o ne tik formalus apsikeitimas elektroniniais laiškais“, – sakė ji.
Slaugytoja taip pat atkreipia dėmesį į finansinius persikraustymo iššūkius, mat parvežti daiktus kainuoja apie 3000 eurų ir tai tuo atveju, jei žmogus neturi savo būsto. Šios išlaidos gula tiesiai ant paties sugrįžti nusprendusio mediko pečių, todėl valstybė esą galėtų prie to prisidėti sukurdama „persikėlimo paketą“.
„Labai trūko informacijos apie visą reglamentavimą. Viską galima rasti internete, bet reikėtų vieno informacinio paketo – tuomet būtų daug lengviau apsispręsti, nes dabar tai buvo aklas ieškojimas tamsoje. Vėliau man labai padėjo mentoriai, bet būčiau jautųsi daug geriau, jei tą paketą būčiau gavusi ir perskaičiusi dar prieš ateidama į darbą, kad bent pirmuosius pusę metų būčiau tikra, jog neperžengiu įstatyminės bazės ir neviršiju savo kompetencijos ribų, nors ir turiu atitinkamą užsienyje įgytą patirtį“, – teigia D. Stankutė.
Ji taip pat kritikuoja esamą kvalifikacijos kėlimo sistemą, vadindama ją pasenusia.
„Licencijos palaikymas ir kompensavimas, reikalaujantis 60 valandų iš tavo asmeninės kišenės ir tavo laiko, yra anachroniškas požiūris. Valstybė turėtų specialisto savišvietos kaštus ir laiką kompensuoti. Be to, nėra valstybinio, bendrai sutarto reglamentavimo keičiant darbo vietą. Reikėtų sukurti sistemą kiekvienai specializacijai, kad išsilaikius kompetencijas būtų galima laisvai judėti darbo rinkoje, nešantis savo kompetencijos paketą su savimi“, – teigė ji.
Tik medikai nevykėliai išvažiuoja ieškoti laimės svetur, nes Lietuvoje neturi galimybių sąžiningai konkuruoti su kolegomis. Po to, kai užsienyje patiria fiasko, grįžta namo, o juos išskėstomis rankomis priima toks pat nevykėlis Šimaitis į KUL.
Branginti ir gerbti reikia tuos gydytojus, kurie visą laiką dirbo Lietuvoje. Tačiau šiuolaikinė KUL valdžia gydytojų, kurie atidavė daug metų darbui KUL ir Lietuvos gyventojams, negerbia, nevertina ir žemina.
Tuo tarpu „turistai“, kurie „gastroliauja“, o po to, kai yra atleidžiami ar jiems nepasiseka užsienyje, atsibeldžia į Lietuvą, būna išskėstomis rankomis priimami tokio pat „gastrolieriaus“ Šimaičio, tarsi būtų gelbėtojai. Nors jų kompetencija kelia labai daug klausimų. Tik ne Šimaičiui – reklamos ir piaro (viešųjų ryšių) meistrui.
super komentaras , 100 proc.
p.s. jeigu KUL butu viskas gerai, tai negi reiketu ieskoti sau darbuotoju per tarptautines kompanijas ir joms moketi visu LT mokesciu moketuju i biudzeta sunestais pinigais …
Bet apie tai ‘zurnalistika” neklausia , o tik platina spaudai paruosta paruostuka . Galima ir taip ,bet gaila, kad taip.
Smagu, bet tuo pačiu ir neteisinga, medikas grįžęs iš svetur darbo užmokestį gauna kelis kartus didesnį nei čia dirbantis jau daug metų ar atėjęs iš kitos įstaigos Lietuvoje.
Labai šaunu, kad mūsų medikai grįžta sukaupę Vakarų. Medicinos patirties. Vienas iš pagrindinių faktorių grižimui-tai darbo santykiai įstaigoje, ypač iš vadovų. Kodėl gydytojai bėgo iš buvusios Universitetinės ligoninės, tuometinio vadovo V.Janušonio nesiskaitymas su darbuotojais. Daug kartų buvo įnformuotas tuometis meras Grubliauskas, bet rezultatų nebuvo. O kaip priešinosi reformai Grubliauskas. Šiuo metu matau atvyko Seimo delegacijos. Gal nori pateikti, kad tai jo nuopelnas? Prof. Šimaitis, ne V.Ja ušonis. Psichologinis klimatas pasikeitęs žymiai gerąja prasme, KUL bus Kauno,Santaros klinikų lygmens.
Pezalai ir nesąmonės!
Iki Janušonio ir jo rūpesčio savo darbuotojais, vidiniu klimatu bei socialine politika Šimaičiui – kaip iki Mėnulio. Šiam „lapinui“ net iki smegenų nedaeina, kad galima rūpintis pas tave dirbančiais žmonėmis.
Niekada negalvojau, kad teks girti Janušonį, bet tai tiesiog faktas – prie Janušonio buvo 500 % geriau nei prie dabartinės valdžios: intrigantų, melagių, viešųjų ryšių meistrų, naglių, pasipūtusių valdininkėlių, kurie kasdien valosi savo purvinas kojas į darbuotojus.
Tokio blogo vidinio klimato čia niekada nebuvo. Paklauskite bet ko, kas ligoninėje dirba bent 10 metų ir turi su kuo palyginti – vertinimas bus vienareikšmis. Tokio nužmogėjimo, tokio blogo psichologinio klimato niekada nebuvo.
Remontai? Lengva daryti remontus, kai SAM skiria 40 mln. eurų. Tegul Šimaitis pabando vykdyti remontus ir renovaciją be pinigų, kaip buvo prie Janušonio, kai tas pats SAM neskyrė nė vieno euro ir 10 metų net nedavė leidimo remontuoti pastatų.
O ši Šimaičio naujų administratorių šutvė pasiskyrė sau po 12 000 eurų atlyginimus, o gydytojai gauna vos apie 2 500 eurų.
KUL jau trejus metus skęsta skolose. Skaičiai tik permetami iš vienos kišenės į kitą, kad gražiau atrodytų, tačiau faktas tas pats – skolos niekur nedingo. Su tiekėjais vėluojama atsiskaityti, darbuotojams sumažinti atlyginimai, matyt, tam, kad Šimaitis galėtų išlaikyti savo 12 000 eurų algą.
Ir tai būtų galima tęsti ir tęsti.
Todėl jūsų pezalai – tiesiog nusišnekėjimas.
iš vidaus matyti geriau, o iš išorės žiauru matyti infrastruktūrą, pvz. tiems patiems neįgaliesiems. Vežimėliai, vaikštinės turbūt stalino laikų, kuomet fizine net sveikam būtų sudėtinga naudotis (pvz. Smiltėje; įsėsti galima tik įkišus/įlipus į rėmą, ir tik tokioje padėtyje apsisukus galima įsėsti) . Taip, iš vidaus geriau matyti ir dėl finansų. Tačiau viešai skelbiama, kad vidutinis gydytojų atlyginimas „į rankas” yra kone 4000 Eur. Sakyčiau, solidūs skaičiai.
Džiugu, kad grįžta medikai pasisėmę vakarietiškos patirties ir požiūrio į pacientą išsivysčiusiose šalyse. Ir dar su šeimomis, vaikučiais. O iš Oleko tuščia vieta. Jis jau seniai tik kalbėti begali. Tuščia jo pažadų. Gal ir Klaipėda pagaliau turės modernų , aprūpintą medicinos centrą su kvalifikauotais daktarais ir vakarietišku požiūriu į pacientą. Kad Vilniaus ponams reikalai už Vilniaus ribų mažai rūpi, mes seniai žinome. Bet tikimės mūsų valdžios paramos. Didelės sekmės.
zinot, viskas graziai atrodo iki tolkol gauni pats pazvelgti i gauta darbo grafika, sumines darbo valandas, amb konsultaciju skaiciu , kurie skaiciuojami darbdaviams ir lig administracijoms labai palankiu darbo kodeksu. Tada supranti, kad tampi vergu, beteisiu vergu ir tik tam , kad administracijai uzdirbti pinigus. Ir tave issunkia kaip citrina, momentaliai . Aciu, nereikia. Norint, kad gyd istaiga butu perfect, reikai pradeti nuo administracijos, o ne nuo zurnalistu, reklaminiu str ar oleku vizitu… Tai vanduo ant maluno sparnu… Jau 2 metai , 700 dienu, kaip ta pati melodija girdisi is uzstrigusio patefono. Visi pavargo tai klausyti
Cha-cha-cha! Prajuokinote savo komentaru. Arba esate naujosios administracijos viešųjų ryšių atstovas, arba niekada nesusidūrėte su realybe.
O realybė tokia, kad prie Janušonio KUL buvo moderniausia ligoninė Lietuvoje. Ji buvo aprūpinta pačia moderniausia įranga, kurią Vilniaus ir Kauno ligoninės gaudavo tik po 2–5 metų. Prie Janušonio gaudavome pačią naujausią ir moderniausią techniką. Lankantis Vakarų Europos klinikose tekdavo matyti, kad ten dirbantys gydytojai mums net pavydėdavo, nes tokios įrangos jie dar neturėdavo.
Prie Janušonio kasmet būdavo perkama tai, ko reikėjo gydytojams ir pacientams – pati moderniausia aparatūra. Todėl Klaipėdoje dažnai atlikdavome operacijas, kurias Vilniuje ir Kaune pradėdavo daryti tik po vienų, dvejų ar net trejų metų. Tad jūsų kalbos apie neva „modernų centrą“ yra visiškas nusišnekėjimas.
O dabar, prie Šimaičio, jau trejus metus nebeperkama net tai, kas būtina, nekalbant apie įrangą, kuri prie Janušonio būtų buvusi nupirkta prioriteto tvarka. Iš esmės jau trejus metus nevykdomi rimti pirkimai – perkamos tik smulkmenos, nes nuolat kartojama: „nėra pinigų“, „reikia taupyti“.
Tai gal tegul Šimaitis ir jo pavaduotojai pirmiausia sumažina savo atlyginimus nuo maždaug 12 000 eurų iki gydytojų vidurkio. Gal tada atsirastų lėšų atsiskaityti su tiekėjais, padidinti gydytojų atlyginimus, kurie prie Janušonio būdavo keliami kasmet, o prie Šimaičio po sumažinimo prieš trejus metus iš esmės nebedidinami – išskyrus tiek, kiek to reikalauja įstatymai.
O apie tariamą „vakarietišką požiūrį“, kuris iš tiesų reiškia konvejerinį darbą ir žmonių nužmoginimą, net nesinori kalbėti.
Todėl jūsų komentaras – visiškas nusišnekėjimas.