Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-12 |
Pagal Klaipėdos krašto konvencijos priedu buvusį Klaipėdos uosto statutą 1924 m. buvo sukurta Uosto direkcija iš trijų narių. Vieną jų skyrė Tautų Sąjungos Susiekimo ir tranzito komisijos pirmininkas. Tarp Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomų dokumentų yra minėtos komisijos pirmininko Baldwin 1925 m. vasario 23 d. datuoto kreipimosi į norvegą Yngvar Kjelstrup, prašant sutikimo eiti tokias pareigas kopija.
Rašte buvo nurodoma, kad paskyrimas numatomas trejų metų laikotarpiui, o jam pasibaigus kadencija gali būti pratęsta. Nurodyta ir alga – 1500 per metus, bet jokia valiuta neparašyta.
„Lietuvos Vyriausybė kompensuos jūsų ir jūsų šeimos kelionės išlaidas pirmą kartą užimant šias pareigas ir galutinai jas paliekant. Lietuvos Vyriausybė taip pat yra pasirengusi iš esmės kompensuoti jūsų persikraustymo išlaidas, tačiau kartu pageidautų, kad jūs patys pasirūpintumėte savo apgyvendinimu Klaipėdoje. Informuodamas Lietuvos Vyriausybę apie jūsų paskyrimą, nurodžiau, kad jei atvykęs į Klaipėdą ir pasikonsultavęs su savo kolegomis uosto valdyboje – vadovaudamasis Konvencijos priedo 8 straipsniu – nuspręstumėte, kad būtina nuolat turėti sekretorių, kuris jums nesant galėtų jus pavaduoti, nebūtų jokių prieštaravimų įtraukti į uosto biudžetą 500 per metus sumą tokio sekretoriaus ir pavaduotojo atlyginimui padengti“, – dėstyta rašte, kartu nurodant, jog paskyrimas įsigalios nuo Y. Kjelstrup išvykimo iš Oslo dienos, kuri, „jei įmanoma, turėtų būti ne vėliau kaip kovo 15 d.“.
Y. Kjestrup tikriausiai minėtojo termino laikėsi, nes kovo 23-iąją Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje pažymėjo, kad prieš porą dienų į uostamiestį atvyko „norvegas uosto direktorius“.
Y. Kjelstrup prisijungė prie Lietuvos vyriausybei atstovavusio inžinieriaus, buvusio susisiekimo ministro Tomo Noraus-Naruševičius ir Klaipėdos direktorijai atstovavusio jos pirmininko Endriu Borcherto.
Laikraštis „Klaipėdos žinios“ tuo metu rašė, kad iki paskyrimo į Klaipėdą norvegas penkerius metus buvo Oslo uosto viršininkas.
„Paėmęs uosto valdymą į savo rankas, jis iš naujo pertvarkė uosto administraciją ir ėmė laikytis taupumo ir didžiausio atsargumo politikos. Jis nedarė uoste jokių įstatymų, jei, jo nuomone, buvo galima jų išvengti, ir ėmėsi tik tokių pagerinimu, kurie visais atžvilgiais turėjo išsimokėti. Tos politikos rezultate Oslo uostas, kurs lig tol duodavo tik nuostolių, ėmė duoti pelno. Galima pasakyti, kad dabar iš visų Skandinavijos uostų, neišskyrus net tokių didžiulių, kaip Goteborgas ir Stokholmas, tiktai vienas Oslo uostas teduoda deficito, tuo tarpu kai kiti uostai turi milijonus nuostolių“, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Anot laikraščio, Y. Kjelslrupas buvo „neperdidelio ūgio, labai simpatingo veido, buvęs jūrų karininku“.
„Jis tuomet specializavosi jūrų bazių ir karo uostų srity. Jam teko tyrinėti karo uostai ir bazės daugely valstybių. Vėliau jis perėjo į prekybos laivyną ir ištyrinėjo daugumą Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir Danijos uostų. Šiandien jis yra vienas iš geriausių Norvegijos uostų reikalų specialistų ne tik technikos, bet ir administracijos ir uostų politikos srityse. Jis yra gavęs iš daugelio valstybių uostų pagarbos ženklų, o Vokietijos uostų valdybų sąjunga jį yra išrinkusi savo garbės nariu. Jis priėmė Tautų Sąjungos pasiūlymą su sąlyga, kad Oslo miestas atleis jį trejus metus nuo uosto viršininko pareigų ėjimo. Tą jo prašymą Oslo miesto taryba patenkino. <…> Jis yra grynai darbo žmogus. Norvegai labai gailisi, kad jam tenka išvažiuot iš Oslo, bet raminasi bent tuo, kad norvegui yra suteikta garbė atstovauti Tautų Sąjungą Klaipėdos uosto taryboj”, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Pasak istorikės Sandros Grigaravičiūtės, dėl kilusių ginčų Y. Kjelstrupas buvo atleistas iš pareigų 1928 m. balandžio 1 d. Po grįžimo į Norvegiją, jis tęsė karjerą Oslo uoste iki 1954 m., o vėliau tapo 1937 m. pastatyto Norvegijos mokomojo burlaivio „Christian Radich“ kapitonu.
„Memelyje praleisti metais buvo įdomiausi mano gyvenime“, – 1977 m. kalbinamas 90-ojo gimtadienio proga laikraščiui „Aftenposten“ sakė Y. Kjelstrup.
Jis mirė 1986 metais, sulaukęs 99-erių.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Parašykite komentarą