Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-22 |
Dar 2015 m. Lietuvos jaunimas pagal skaitymo ir skaičiavimo gebėjimus lenkė išsivysčiusių šalių vidurkį, tačiau praėjus mažiau nei dešimtmečiui, pagal šį rodiklį atsidūrė lentelės gale. Tuo metu tik žemus skaitymo ir matematikos įgūdžius turi net kas trečias jaunuolis, rodo nauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita.
Liepos mėnesį pasirodžiusi išsamesnė 2023 m. tirtų suaugusiųjų įgūdžių EBPO ataskaita atskleidė, kad žemus įgūdžius turi 33 proc. 16–25 metų Lietuvos jaunų žmonių. Tai yra, jie yra pasiekę vos pirmą ar žemesnį lygį skaitymo arba / ir skaičiavimo srityse.
Lietuvos jaunimo rodiklis geresnis nei visų šalies suaugusiųjų – iš šių žemus įgūdžius turi 44 proc. žmonių ir tai yra 4-as prasčiausias rezultatas iš tirtų šalių.
Be to, pagal jaunimo įgūdžius Lietuva irgi stipriai atsilieka nuo kitų šalių ir užima 7-ą vietą nuo galo iš 31 tyrime dalyvavusios šalies. Tuo metu Estijoje žemus įgūdžius turi kone trigubai mažiau jaunuolių – vos 12 proc. Dar mažesnė žemų įgūdžių jaunuolių dalis yra tik Japonijoje (8 proc.). EBPO vidurkis siekia 23 proc.
„Prieš dešimtmetį Lietuvos jaunimo rezultatai viršijo EBPO vidurkį, o šiandien žemus įgūdžius turi beveik kas trečias jaunas žmogus ir esame tirtų šalių lentelės gale. Tokios tendencijos ypač neramina šiuo metu, kai Seimas toliau mažina mokiniams keliamus minimalius reikalavimus. Suaugusių ir jaunuolių įgūdžių tyrimai rodo, kad žemos kartelės problemų neišsprendžia – tik jas laikinai paslepia“, – sako „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Seimas liepos 14 d. atsisakė nuo rudens turėjusio įsigalioti reikalavimo norint baigti mokyklą išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus (VBE), o norint įgyti pagrindinį išsilavinimą ir pereiti mokytis į 11-ą klasę – išlaikyti bent ketvertu pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) lietuvių kalbos ir matematikos srityse.
Dėl šio sprendimo 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos sprendimą vetuoti. Jų teigimu, panaikinus kartelę mokymosi spragos neišnyks, todėl reikia kartelę išlaikyti, o sunkumų patiriančiam mokiniui turi būti suteikta reali pagalba ir sudarytas individualus spragų mažinimo planas.
Kas slypi už prastų rezultatų?
Žemi baziniai įgūdžiai suaugus reiškia, kad žmogus gali perskaityti paprastą sakinį ar atlikti bazinį skaičiavimą, tačiau jam sunku šiais gebėjimais patikimai naudotis kasdienėse situacijose. Didesnių sunkumų kyla, kai reikia susieti kelias informacijos dalis, atlikti daugiau nei vieną skaičiavimo veiksmą arba pačiam pasirinkti tinkamą sprendimo būdą.
Tai gali apsunkinti darbo sutarties ar medicininės informacijos supratimą, skirtingų finansinių pasiūlymų palyginimą, procentų skaičiavimą ar patikimos informacijos atskyrimą nuo klaidinančios.
Žemų įgūdžių pasekmės matomos ne tik atliekant konkrečias užduotis. Žemų bazinių įgūdžių turintys suaugusieji maždaug trečdaliu rečiau dalyvauja darbo rinkoje nei vidutinių gebėjimų žmonės, teigia EBPO. Dirbantieji vidutiniškai uždirba maždaug penkiais JAV doleriais per valandą mažiau. Jie taip pat dažniau nurodo esantys prastesnės sveikatos, mažiau patenkinti gyvenimu ir silpniau pasitikintys kitais žmonėmis bei institucijomis.
Gebėjimų trūkumas riboja ir tolesnį mokymąsi. Jaunuoliui, kuriam sunku suprasti tekstą, bus sunkiau mokytis kitų dalykų.
„Atestatas patvirtina, kad jaunuolis baigė mokyklą, o diplomas – kad išklausė studijų programą. Tačiau nė vienas dokumentas savaime negarantuoja, kad žmogus geba suprasti sudėtingesnį tekstą, įvertinti argumentus ar naudotis skaičiais realiose situacijose. Nuleidę kartelę galime apdovanoti didesnę dalį žmonių diplomais, tačiau jų gebėjimai nuo to nepasikeis. Turime domėtis ne vien tuo, kiek jaunuolių baigia mokslus, bet ir tuo, ką jie iš tiesų moka, nes tai lems jų sėkmę tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime“, – teigia L. Masiliauskaitė.
Estijoje – kas aštuntas, Lietuvoje – kas trečias
Baltijos šalių palyginimas dar aiškiau atskleidžia Lietuvos problemos mastą. Estijoje žemus skaitymo arba skaičiavimo įgūdžius turi maždaug kas aštuntas jaunas žmogus, Latvijoje – kiek daugiau nei kas ketvirtas, Lietuvoje – kas trečias.
Ankstesnio – 2014–2015 m. atlikto tyrimo metu – Lietuvos jaunuolių matematikos ir skaitymo įgūdžiai dar viršijo EBPO vidurkį. Tačiau 2023 m. tyrimas atskleidė, kad per mažiau nei dešimt metų Lietuvos jaunuolių skaitymo ir matematikos rezultatai sumažėjo maždaug dešimtadaliu.
Tuo metu Estijoje jaunimo skaitymo rezultatas, palyginti su ankstesniu tyrimu, iš esmės nepasikeitė, o matematikos – pagerėjo. Latvija ankstesniame tyrimo cikle nedalyvavo.
Remiantis EBPO 2023 m. tyrimu, Estijos jaunuoliai pagal skaitymo gebėjimus užima 3-ią, o pagal matematinius – 5-ą vietą iš 31 tyrime dalyvavusios šalies ir teritorijos, Latvijos – atitinkamai 20-ą ir 17-ą, Lietuvos – tik 29-ą ir 26-ą vietas.
„Estija nėra tolima ar su Lietuva nesulyginama išimtis – tai mūsų kaimynė, turėjusi panašų istorinį startą. Kai ten žemus įgūdžius turi tik kas aštuntas jaunas žmogus, o Lietuvoje – kas trečias, atsitiktinumu to nepaaiškinsi. Tokį skirtumą sukuria daugelį metų priimami arba atidėliojami sprendimai. Didžiausia atsakomybė tenka bendrajam ugdymui, nes būtent mokykloje turi būti padedamas pagrindas visam tolesniam mokymuisi“, – sako „Švietimas #1“ vadovė.
Suaugusiųjų įgūdžių tyrimas nėra vienintelis signalas. Panašius rezultatus rodo ir EBPO PISA tyrimas, vertinantis penkiolikmečių gebėjimą pritaikyti mokykloje įgytas žinias.
Paskutiniais PISA 2022 m. duomenimis, Lietuva pagal penkiolikmečių testų rezultatus yra maždaug 20-oje vietoje Europoje, Latvija – 13-oje, Estija – pirmoje.
„PISA parodo spragas dar mokykloje, o suaugusiųjų įgūdžių tyrimas leidžia pamatyti, kur jos nukeliauja vėliau. Neužpildytos spragos apsunkina kiekvieną kitą žingsnį. Silpni įgūdžiai persikelia iš mokyklos į profesinį mokymą ar aukštąją mokyklą, o vėliau – į darbo rinką“, – pažymi L. Masiliauskaitė.
Problemą reikia pastebėti iki egzaminų
Jaunimo rezultatų kritimas rodo, kad vien suaugusiųjų mokymais situacijos pakeisti nepavyks, pabrėžia L. Masiliauskaitė. Dėl to pagrindiniai gebėjimai turi būti sustiprinti dar vaikystėje ir paauglystėje, kol mokymosi spragos nėra persikėlusios į visus kitus dalykus.
„Tam reikia nuosekliai stebėti kiekvieno mokinio pažangą ir suteikti pagalbą tuomet, kai vaikas pradeda atsilikti. Skaitymo supratimas turi būti ugdomas visose pamokose, nes jo reikia sprendžiant matematikos užduotį, analizuojant istorinį šaltinį, skaitant gamtos mokslų grafiką ar vertinant internete pateiktą informaciją“, – pažymi L. Masiliauskaitė.
Taip pat, teigia ji, būtina geriau suprasti, kas vyksta jaunuoliui pereinant iš pradinio ugdymo į pagrindinį, iš pagrindinio į vidurinį ugdymą, iš mokyklos – į profesinį mokymą, aukštąją mokyklą ar darbo rinką. „Švietimas #1“ vertinimu, dėl fragmentiškų, skirtingose sistemose saugomų ir sunkiai palyginamų duomenų Lietuva neturi pakankamai vientiso vaizdo, kaip mokinių gebėjimai keičiasi skirtinguose ugdymo etapuose ir kurioje vietoje atsiranda didžiausios spragos.
Tuo metu Estija seka vaikų kelią nuo darželio iki karjeros. Estija vienoje vietoje apjungia duomenis apie ikimokyklinį, bendrąjį, profesinį ir aukštąjį ugdymą, mokymąsi visą gyvenimą bei absolventų patekimą į darbo rinką.
„Taip pat reikia stiprinti visos švietimo sistemos ir atskirų mokyklų vadybą, kad vadovai ir mokytojai galėtų laiku pastebėti vaikų sunkumus, tartis dėl pagalbos ir veikti kaip komanda. Lietuvoje jau yra mokyklų bei savivaldybių, kurios sistemingai stebi mokinių pažangą, telkia mokytojus ir geba padėti skirtingų poreikių vaikams. Svarbu tiksliai įvertinti, kas jose veikia, ir sudaryti sąlygas šiuos sprendimus perimti kitoms mokykloms“, – sako L. Masiliauskaitė.
Naujas priemones taip pat verta pirmiausia išbandyti keliose mokyklose ar savivaldybėse, įvertinti jų poveikį ir tik tada taikyti visoje sistemoje. Tai leistų greičiau atsisakyti neveikiančių sprendimų ir daugiau išteklių skirti tiems, kurie iš tiesų padeda vaikams.
„Kai sistema mokymosi problemą pirmą kartą aiškiai pamato per baigiamąjį egzaminą, šaukštai jau būna po pietų. Tuomet galima keisti egzamino užduotis, karteles ar vertinimo taisykles, tačiau tai nepanaikina per dvylika metų susikaupusių spragų. Pagalba turi pasiekti vaiką gerokai anksčiau“, – teigia „Švietimas #1“ vadovė.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Šūdmaliai. Nereikia jums Lietuvoje mokytų žmonių. Paskaitykit darbo skelbimus, tik šoferiai, betonuotojai, plytelių klojikai, pardavėjos ir virėjos reikalingi. Todėl valstybinėse mokyklose į normalią klasę po du ar tris Dauno sindromą turinčius sukėlėte. Nuo senovės yra žinoma, kad jei į statinę medaus įmaišo šaukštą deguto, degutas ir gaunasi.
Valstybinėse mokyklose gero išsilavinimo negausi.