Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-07-23 |
Ketvirtadienį oficialiai atidarytas naujasis Naujosios perkėlos pastatas, atsiėjęs beveik 17 mln. eurų. Dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažįsta, kad dar gerokai iki jo pradėto projekto metu galėjo būti statomas trečdaliu mažesnis pastatas ir viliasi, jog Uosto direkcija, prie kurios bus prijungta „Smiltynės perkėla“, sugebės efektyviai įveiklinti sukurtas naujas erdves.
Tuo metu „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas tokias statybas vadina ir investicija į gražesnį miestą, žmonių poreikius, o direkcijos vadovas Algis Latakas sako nesutinkantis su tais, kurie mano, kad projektas buvo per brangus.
„Supratimas turi ribas, pavydas ne“, – ceremonijos metu sakė A. Latakas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Administracijai – tik ketvirtadalis erdvių
Dar prieš oficialią ceremoniją „Atviros Klaipėdos“ žurnalisto pakalbintas ministras J. Taminskas teigė, jog jam pradėjus dirbti viceministru buvo bandoma aiškintis, ar galima koreguoti projektą, bet traukinys jau buvo nuvažiavęs – visi pakeitimai būtų atsiėję daugiau nei projekto tęsimas. Jam, pavyzdžiui, į akis krito valdybai skirtas pasitarimų kambarys, kuris esą yra visiškai nereikalingas.
Ceremonijos metu ministras vylėsi, kad miestui ir uostui pavyks pritraukti žmones į tą beveik hektaras teritorijos, skirtos viešosioms erdvėms. „Tikiuosi, kad tai nebus tik administracinis pastatas, bet ir traukos vieta“, – sakė jis.
Ceremonijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus taip pat tikino, kad šis pastatas papuošė miestą.
Anot M. Čiako, didesnis pastatas buvo statomas pirmiausia dėl to, kad nuomininkai padėtų jį išlaikyti. „Kitas dalykas, kiek man teko keliauti, visąlaik prie vandens statomi įspūdingi pastatai. Tikrai būtų nusikaltimas sugadinti šią vietą, Klaipėdoje labai mažai vietų, kur prie vandens gali pastatyti pastatą, čia tikrai nebuvo galima statyti paprastos keturkampės dėžutės. Pastatas geriau tegu būna brangesnis, bet paliekantis įspūdį, nes į Klaipėdą atplaukia ir kruiziniai laivai, jie šalį pamato pirmiausia iš vandens, o šis pastatas išsiskiria nuo tos pusės, traukia akį. Tai yra investicija į ateitį ir grožį“, – sakė perkėlos vadovas.
Pasak jo, nuomininkų dar neturima, bet jau kitą savaitę bus skelbiami aukcionai šešioms erdvėms.
„Yra keleivių salė. Į kavinę ir terasą, iš kurios atsiveria įspūdingas vaizdas į UNESCO saugomą Kuršių neriją, galės patekti visi. Bus konferencijų salė, kuri bus nuomojama“, – apie tai, kas bus prieinama visiems, sakė vadovas.
Pašnekovo teigimu, erdvės lauke jau yra prieinamos visiems, darbuotojai į patalpas pradės keltis kitą savaitę, o keleiviai čia bus pradėti aptarnauti nuo rugsėjo, nes per patį vasaros įkarštį nenorima judinti kasų.
„Pastate tik apie 25 procentai patalpų, kurios reikalingos „Smiltynės perkėlai“. Kitos patalpos gali būti nuomojamos, gaunamos pajamos iš kitų veiklų. Be abejo, Klaipėdoje šiandien nėra lengva, kad tos patalpos būtų pilnos, bet tai yra vienas iš mūsų tikslų prisijungus perkėlą šitą pastatą pilnai įveiklinti. Manau, kad tai mus pasiseks“, – sakė A. Latakas.
Žinia, Uosto direkcija šiuo metu statosi naują savo administracinį pastatą. „Laikas parodys, kiek erdvių reikės, kiek liks čia mums pilnai susijungus. Kai kurios erdvės tikrai galės būti sugretintos“, – teigė A. Latakas.
Vargo per statybas
Pagal rangos sutartį rekonstrukcijos darbai bendrovės „Infes“ turėjo būti užbaigti dar pernai rugsėjo viduryje.
„Rangovas nustatytu terminu darbų neužbaigė, todėl užsakovas rangovui skaičiuoja delspinigius už vėlavimą. Dėl vėlavimo ir prisiskaičiuotų delspinigių pagrįstumo šalių pozicijos išsiskiria ir yra kilęs ginčas. Darbų vykdymo eigoje buvo pastebėti pastato neleistini konstrukcijų nuokrypiai ašyse 12-20, dėl ko nuo 2025-02-26 iki 2025-11-26, t. y. iš viso 273 kalendorines dienas pastato dalyje tarp ašių 12-20 buvo sustabdyt visi statybos darbai. Siekiant nustatyt neleistinų konstrukcijų nuokrypių priežastis, šalys pasitelkė nepriklausomus ekspertus, kurie pateikė skirtingas ekspertines išvadas. Dėl neleistinų konstrukcijų nuokrypių priežasčių šalių pozicijos išsiskiria ir yra kilęs ginčas. Sutarties vykdymo metu tarp šalių kilo ginčas dėl integruojamų (įmontuojamų) baldų (ne)patekimo į darbų pagal sutarti apimtį“, – dėstoma taikos sutartyje, kurią po ginčų su „Infes“ pasirašė perkėla.
Sutarta, kad UAB „Infes“ savo sąskaita atliks konstrukcijų stiprinimo darbus už 359 tūkst. eurų, įrengs modernius ortakius, kurių vertė – beveik 6 tūkstančiai eurų. Taip pat – evakuacinėse laiptinėse įrengs gipsines, 28 tūkstančių eurų vertės lubas. Be to, sumontuos integruojamus baldus už beveik 29 tūkstančius eurų. Įmonės taip pat susitarė, kad delspinigių mokėti nereikės ir kad „Smiltynės perkėla” nelaikys rangovo „nepatikimu ar pažeidusiu darbų atlikimo terminą”.
2024 metų rudenį „Atvira Klaipėda” rašė, kad buvo nustatyta, jog naujojo pastato gelžbetoninių konstrukcijų betonavimo darbai yra atlikti su defektais. Perkėla ir jos rangovas tuomet pasirašė papildomą susitarimą dėl defektų ištaisymo sąlygų ir terminų. Susitarta, kad rangovui ištaisius defektus, „Smiltynės perkėla“ priims šiuos darbus ir už juos sumokės sutartyje nustatytą kainą bei nebereikš pretenzijų ar reikalavimų.
„Statybos vyko veikiančiame objekte, jos bus didelis iššūkis visiems. Visas problemas išsisprendėm, geriau kažkiek suvėluoti nei mojuoti kalavijais. Svarbiausia, kad pastatas nepabrango, 11 tūkstančių eurų yra pigesnis nei pradinė sutarties vertė“, – sakė M. Čiakas, anot kurio, pastatą jau priėmė valstybinė komisija.
Naujosios perkėlos terminalo ir viešųjų erdvių Klaipėdoje projektą rengė architektų studija „Altitudės“. Projektą rengė architektai Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis ir Aurimas Baužys.
Geriau už tuos pinigus butu pastate tiltą i Neringą. Neliktu nei eilių prie perkėlos ir nereikėtu sukti galvos kam 2/3 tuščio pastato išnuomoti.
Pirma ką klaipėdiečiai turi įsiminti tai kad ministras pavarde j, taminskas yra Klaipėdos miesto priešas kol jis bus politikoje o tuo labiau dirbs ministru. Pasirodo jis jau būdamas viceministru bandė apkarpyti perkėlos statyba, vadinasi jo galvoje buvo kaip čia supiginti perkėlos statyba o pinigus perimti ir didžiule prielaida kad pinigai butu nuėję i vilniaus baznytkaimio klanų gerovės kūrimą. Klaipėdiečiai supranta kad perkėlos pastatas yra nelabai vykęs dėl paslaugos perkėlos klientams, bet jis turi vizualiai gera išvaizda, teigiamai save pozicionuoja kad kiti aplinkui statytu ne konteineriu skardinius pastatus o truputi giliau mąstytu apie architektūrinius sprendinius. Niekas turbūt nesiginčija kad kai kurie konstrukcijų elementai yra kičiniai ir tik atkartojantis tikrąja metalo konstrukcijų tvirtinimą bet kaip provincijai Klaipėda ir tas gerai nes tiek kiek pinigu tikrai statybai gauna vilniaus bažnytkaimis, Klaipeda tik sapnuose gali pasvajoti. O p. taminskas yra Klaipedos nedraugas nebent nuėjęs i bažnyčia atgailaus ir morališkai pasikeitęs iš valdininko degrado i sąmoningą pilieti skirs pinigus Minijos-Baltijos gatvių tiltui statyti kad kuo mažiau furos stovėtu mieste ir terštu miestą, jau nekalbat apie Baltijos ir Šilutės tilta su žiedine sankryža, nesusipratimą. Kas yra didžiulis projektuotoju ne kompetencijos ir vilniaus bažnytkaimio ministerijų skupumo faktas. Už ta tilta ir sankryža klaipėdiečiai turėtu valdininkus narcizus iš vilniaus bažnytkaimio žaliais kiaušiniais apdovanoti kiekviena karta kai tik jie pasirodo Klaipėdoje. Tad p. taminskai rodyk koks tu esi vadas o ne šnekutis.
Kvailas komentaras
ir nupušo ir Latakas, prisijungdamas prie operatyvininko. Nupušėliai žmogvaldžiai geriau būrų investavę į vaikų futbolą, o ne į savo buveines. Jei jau kioskelio reikšmės perkėlai pastatė tokius rūmus, galima įsivaizduoti kokį Tadžmakalą pasistatys sau Latakas?!
Kaip matyti, realiai pagal perkėlos paskirtį funkcijoms vykdyti yra reikalinga tik 1/3 pastatyto naujojo pastato. Kadangi statybos darbai kainavo 16,8 mln. EUR, vadinasi faktiškai buvo iššvaistyta 11,2 mln. EUR. Štai taip ūkininkauja sočius atlyginimas gaunantys valdiški verslininkai palaidų plaukų vizionieriai Latakas – 7872.86 € , Čiakas – 5354.25 €. Taip, taip į rankas, tiksliau riebaluotas letenas 😂😂😂
Vertinant darbų vėlavimo trukmę ir delspinigių dydį, privalėjo būti priskaičiuota ~ 1,37 mln. EUR netesybų ( 16,8 mln. EUR (darbų kaina) x 0,03%(delspinigių dydis už dieną n) x 273 (darbų vėlavimo dienos)m Taigi darbų kaina turėjo būti sumažinta 1, 37 mln. EUR suma. Vietoje to valdiški „verslininkai” pasirašė taikos sutartį , pagal kurią rangovas išvengė minėtų netesybų mokėjimo ir vietoje jos rangovas perkėlai barterinių mainų principu „padovanojo” 63 tūkst. EUR , t.y. 6 tūkst. EUR vertės papildomus ortakius, 28 tūkst. EUR kainuojančias gipsines lubas ir baldus už 29 tūkst . EUR , o darbų broko taisymas, kainavęs 359 tūkst. EUR, pristatomas kaip prizas papildomam konstrukcijų sutvirtinimui 😂😂😂 Štai toks valdiškas biznis ir valdiškų pinigėlių tratinimas vidury baltos dienos. Tuo tarpu prokuratūra trečius metus suplukusi ir aimanuodama pluša smulkiose tautos vagyšių čekutininkų bylose.
Viskas labai puiku gražu kad daroma dėl miesto,bet labai liūdna kad prijungus perkėla prie uosto žmonės neteko darbo,va tai yra ne koks vaizdas
Visai patrauklus pastatas, kurio Klaipėdai seniai reikėjo. Ačiū iniciatoriams.
„Laabai” kaip paminklas tuštybei. Prisžiūrėta Singapūro ir Japnijos architektūros, kur žmonės ir jiems reikalingos paslaugos netelpa ant žemės, ir perkelta architekūrinės tuštybės vizija Klaipėdoje, kur ir taip nėra žmonių, o dar tikimasi, kad jei kabarosis kažkur aukštyn palaukti 5 minutes kol keltas atplauks. Architektai tikriausiai ne iš Klaipėdos, tai ir pateikė ne šio laikmečio sprendimus. Jei būtų privatininikas, būtų svėręs racionalumą ir ambicijas, o čia kam reikia, juk nereik nešti atsakomybės už visos tautos pinigus. Ir kas čia tokio, jei pritrūks kokiai ligoninei, ar keliams, kurie LR tokie tragiški.
Miesto vadovams miesto įvaizdis- neįdomu..Tai įrodymų per akis…. Klaipėda praranda savo patrauklumą. Vienas po kito miesto centre atsiranda monstrai…
Miesto puošmena? Tai baisi gėda, kuri užstoja marias. Kokie daunai leidžia tokius statyti, kai tuo tarpu eiliniam žmogui paprasto namo leidimo neduoda …
Pritariu.
Manau pinigai buvo isplauti. Pastata statyti neturint galutines vizijos ir suinteresuotu nuomininku irgi klaida. Visa statybos laikotarpi SP veike konteineriuose ir klientai nepatyre kokiu nepatogumu. Vadinasi pastatas – tuscia ambicija, is kurios kazkas gavo naudos. Turime ziureti pragmatiskai orientuotis i klienta, siuo atveju automobiliu srauta. O pastatas tai tik nice to have. Bet tokiame plote statyti reikia suoer apgalvotai.
Tiems nepasotinamiems ceremonmeisteriams nuo viso to reikalo tikėtina nubyrėjo. O visa kita nejaudina.
reikia nustoti statyti pagal pigiausias viešųjų pirkimų taisykles. reikia statyti gražiai ir kokybiškai, kad tai taptų saugotinu miesto paveldu ateityje. skardinio minimalizmo ir taip jau per daug tarp sovietinių betono dėžučių.
O kaip nuomininkai prie jo privaziuos. Ten kamščiai. Užkimstos visos eilės. Reikia spręsti tą klausimą.
Niekai. Svarbiausia tiktai kiek nuo visko atliekamų kam į kokias kišenes nusėdo.
pasistatė ponuliai sau rūmus su vaizdu į marias. Pravažiuojantiems toks laukiamasis nereikalingas, o pėsčiųjų ten lyg katino pamyžta. Na o Vaikui svarbiausia juostelę perkirsti