Uostas – negailestingas krizę išgyvenusiam verslui

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2026-08-30

Po I pasaulinio karo Klaipėdos medienos pramonei prasidėję blogi laikai, nes Lietuvos valstybė dėl konflikto su Lenkija nutraukė tranzitinės lenkiškos medienos plukdymą Nemunu, tęsėsi ir kraštui tapus Lietuvos dalimi. Tačiau 1925-ųjų dokumentai rodo, kad tuometinė Klaipėdos uosto direkcija jautrumu medienos pramonei nelabai pasižymėjo.

Balticum“ lentpjūvė Klaipėdos Smeltės priemiestyje 1932
„Balticum“ lentpjūvė Smeltės priemiestyje. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotrauka

„Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle jau buvo rašiusi, kad 1925-ųjų sausio viduryje finansų ministras Vytautas Petrulis persiuntė premjerui Antanui Tumėnui Klaipėdos krašto medžio pramonininkų ir medžių eksporterių sąjungos pageidavimus dėl miško medžiagos tiekimo lengvatinėmis sąlygomis ir pridėjo, jog „rasdamas šį Sąjungos pasiūlymą svarstytinu“ jį remia.

Kovo 4-ąją Klaipėdos apygardos teismo salėje surengto Klaipėdos uosto veikimo sąlygų ištyrimo komisijos posėdžio metu konsulas, prekybininkas Louis Jahn pareiškė, kad „reikia kreipti ypatingos domės į miško eksportą“. „Seniau Klaipėda išveždavo miško daugiau negu Hamburgas, dabar labai sumažėjo“, – teigė jis.

1925-ųjų gegužę į Klaipėdos krašto gubernatorių Joną Polovinską-Budrį slaptu raštu buvo kreipęsis Direktorijos pirmininkas Endriu Borchertas, tikinęs, kad nenori „apie bedarbę Klaipėdos krašte rašyti“, bet ji labai didėjanti. Jos priežastimi esą buvo „trūkumas žalios medžiagos medžio pramonei, kuris nepaprastai padidėjo pastarąją lengvą žiemą“.

Tą patį mėnesį jau premjeru buvęs ir finansų ministro pareigas ėjęs V. Petrulis Susisiekimo ministerijai vadovavusiam Baliui Sližiui kartu su neoficialiu raštu persiuntė Klaipėdos krašto direktorijos pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog medienos pramonėje anksčiau dirbo 7000 darbininkų, o tuo metu – vos 500. Klaipėdos mieste tada dirbo tik keturios lentpjūvės, turėjusios 250 darbininkų.

„Priežastis tos stagnacijos yra tame, kad medžių industrijoj trūksta reikalinga žalioji medžiaga ir patogūs kreditai. Sustojus medžių industrijai turi naturaliniai sustoti ir visa laivininkystė ant jūros ir ant upių“, – rašė Direktorija.

1925-ųjų birželio viduryje medienos verslo sunkumai aidėjo ir uoste – jo direkcija svarstė „Klaipėdos medžių pirklių prašymą palaukti su išieškojimu atsilikusių rinkliavų už naudojimąsi Malkų Uostu“.

Klaipėdos uosto Malkų įlankos baseinas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotrauka

Buvo nutarta, kad „atsilikusias rinkliavas turi sumokėti visi“. „Jeigu vienas-kitas medžių pirklys negali sumokėti rinkliavas tučtuojau, tai išieškojimą laikinai atidėti sąlyga, kad skolingas pirklys mokės 12 o/o metams palūkanų“, – rašoma direkcijos posėdžio protokole.

Spaudė direkcija tuo metu ir Lietuvos banką, norėjusį uoste išsinuomoti sklypą ir jame pasistatyti sandėlį. Birželio pabaigoje vykusio posėdžio protokole nurodoma, kad „po ilgesnių debatų“ nutarta perduoti žemės sklypą Lietuvos bankui, bet sutrumpinti „išnuomavimo ir amortizacijos laiką nuo 50 iki 40 metų“.

„Lietuvos Emisijos Bankui nedegamojo sandėlio pasistatymui“ buvo numatytas sklypas, schemoje pažymėtas F raide. Martyno Vainoriaus nuotrauka

Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad: „1) sunku permatyti, kaip aplinkybės išsivystis per 30–50 metų, o artimiausių 10 metų bėgyje išnuomojamas žemės sklypas Uostui vargai bus reikalingas; 2) kadangi Uostui kaip tik naudingai turėti kuodaugiausia gerų sandėlių, o žymesnis išnuomavimo laiko sutrumpinimas, be abejonės, prives prie to, kad Lietuvos Bankas pastatys blogesnios rūšies sandėlį; 3) kadangi Lietuvos Bankas loša Valstybinio Banko ir Iždo rolę; 4) kadangi sutartyje permatytos visos sąlygos, reikalingos Uosto interesų apsaugojimui, o sutarties 11 § duoda pilną galimybę, reikalui esant, kiekvieną laiką žemės sklypą už tam tikrą atlyginimą iš Lietuvos Banko atimti; 5) kadangi, galop, sutartys jau Lietuvos Vyriausybės užtvirtintas.“

Kartu protokole nurodyta, jog Tautų Sąjungos deleguotas direkcijos narys norvegas Yngvaras Kjelstrupas turėjo kitokią nuomonę. „Kadangi minimas žemės sklypas randasi kaip tik Uosto centre, tai neleistina surišti dabartiniai ir būsimoms Uosto Direkcijoms rankas 50 metams. Todėl galima tik sutikti su išnuomavimo laiko nedaugiau 25 metų ir amortizacijos laikotarpimi 40 metų. Jei, praslinkus 25 metams, žemės sklypas taps vėl išnuomuotas, tai Lietuvos Bankui gali būti suteikta pirmenybė. Beto, prieš perduodant žemės sklypą Lietuvos Bankui, turi būti atydžiai peržiūrėti visi sutarties straipsniai ir, reikalui esant, tinkamai ištaisyti bei pakeisti“, – išdėstytas norvego požiūris.

Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą

Žymos: | | | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Siekiama stiprinti uosto ryšius Turkijoje 

Klaipėdos uostas Lietuvą ir Turkiją jungia prekybiniais ryšiais – Turkijos kryptimi kasmet gabenama apie 1 mln. tonų krovinių. Klaipėdos uostas siekia plėtoti ...
2026-09-02
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Klaipėdos uoste laivai pildomi šio sezono grūdų derliumi (1)

Klaipėdos uoste pagreitį įgauna šio sezono grūdų krova. Pirmieji laivai jau paliko uoste veikiančias įmones „Bega“, Malkų įlankos terminalą ir ...
2026-08-27
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Rekonstruos Naujosios perkėlos krantines Smiltynėje (2)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą dėl krantinių Nr. 154 ir 155, esančių Smiltynėje, kapitalinio remonto. Tikimasi, jog pasirinktas ...
2026-08-26
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This