Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-11 |
Penktadienį oficialiai pradėta Šventosios jūrų uosto molų statyba – vienas svarbiausių atkuriamo uosto infrastruktūros etapų. Praėjus šimtui metų nuo pirmojo uosto kertinio akmens padėjimo, prie Baltijos jūros, ties senųjų molų poliais, darsyk pastatytas kertinis akmuo, į kurį įleista kapsulė su laišku ateities kartoms.
Sveikino šalies vadovai
Renginyje dalyvavo šalies vadovai, Palangos savivaldybės bei administracijos darbuotojai, Šventosios jūrų uosto direkcijos, rangovo, buriuotojų, žvejų, Palangos ir Šventosios bendruomenės atstovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į Šventosios jūrų uosto svarbą. „Neabejoju, kad, kartą sugrįžusi į pasaulio laivybos maršrutus, Šventoji juose pasiliks visiems laikams. Turėsime dar vieną Lietuvos langą į pasaulį – tereikės jį prasmingai ir naudingai panaudoti. Todėl šiandien, nuoširdžiai sveikindamas visus šventojiškius ir palangiškius, taip pat kreipiuosi į visus mūsų valstybės politikus. Telkime jėgas būsimo antrojo Lietuvos jūrų uosto statyboms, ir tegul mūsų bendras pastangas lydi didžiausia sėkmė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Į susirinkusiuosius kreipęsis Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, jog Šventosios uosto atkūrimas svarbus ne tik pajūriui, bet ir visai Lietuvai. „Sutvarkytas uostas atvers daugiau galimybių turizmui, buriavimui, žvejybai ir vietos verslui, leis geriau išnaudoti tai, ką mums suteikia Baltijos jūra. Šių molų statybos pradžia yra svarbus žingsnis atkuriant uostą, kurio naudą ilgainiui pajus ir vietos žmonės, ir čia atvykstantys Lietuvos bei užsienio svečiai“, – sakė premjeras.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, kad šiandienos darbai yra svarbūs ne tik kaip infrastruktūros projektas, bet ir kaip Šventosios bei visos Lietuvos jūrinės tapatybės dalis.
„Šiandien pradėta molų statyba turi labai aiškią istorinę prasmę – mes tęsiame tai, ką prieš šimtą metų pradėjo ankstesnė Lietuvos karta. Tačiau kartu žvelgiame į ateitį. Atkurtas uostas taps šiuolaikė Lietuvos jūrinės infrastruktūros dalis, atvers naujų galimybių žmonėms, verslui, turizmui, laivybai ir visai Lietuvos jūrinei kultūrai. Šiandien padedame tvirtą pagrindą tam, kad Šventosios uostas vėl taptų svarbus“, – sakė Palangos miesto meras.
Šventosios uosto statybos pradžios ceremonijoje simboliškai pratęsta prieš šimtą metų pradėta uosto istorija. Į kertinį molų akmenį įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms. Kertinį akmenį su įleista kapsule pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Pasirašyta finansavimo sutartis
Uosto atkūrimo darbų pradžią lydėjo ir finansavimo sutarties pasirašymas. Ją pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Inga Šuolienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė – pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją Palangai numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Nuspręsta šį finansavimą panaudoti Šventosios uosto molams statyti.
Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.
Bus pastatyti du išoriniai molai
Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“.
Bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio.
Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks uosto įplaukos kanalo saugos funkciją, sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą.
Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą.
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais.
Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą