Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-15 |
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį, jau 40-ąjį, savo sezoną atidaro muzikine pasaka mažiesiems „Žvėrių karnavalas“.
Sezono pristatymui skirtos spaudos konferencijos metu šio spektaklio režisierė Evelina Šimelionė dalinosi, jog tai yra vienas spalvingiausių kūrinių muzikine, scenos meno ir pasakojimo prasme. Pasak jos, prancūzų kompozitorius Camille Saint-Saëns dar būdamas gyvas draudė viešai atlikti jo kūrinį, kadangi, jo nuomone, spektaklis nebuvo rimtas, tad nevertas didžiųjų scenų – jam tai buvo pokštas.
„Kurdami šį muzikinį spektaklį norime tęsti šią jo mintį ir pratęsti pokšto nuotaiką – šiltą, o kartais net kandžią“, – atskleidė E. Šimelionė.
Rugsėjo 23 d. KVMT pristatys šiek tiek kitokią Vilniuje prieš metus statytos M. K. Čiurliono operos „Jūratė“ versiją – ji turės kitokį garsinį takelį dėl didesnio orkestro bei choro. „Turbūt pirmą kartą Lietuvoje tas pats spektaklis bus rodomas ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, bet skirtingais muzikiniais takeliais“, – džiaugėsi KVMT vadovė Goda Giedraitytė.
Ji aiškino, kad Vilniaus senajame teatre netelpa didesnis simfoninis orkestras, tad Klaipėdoje partitiūra bus didesnė ir šiek tiek kitokia.
Operos režisierė Gintarė Radvilavičiūtė pasidalino, kad kūrybinis procesas yra kaip „savotiškas nebaigtos operos sugrįžimas į kūrimo pradžią“, kadangi pats M. K. Čiurlionis nespėjo parašyti operos dar gyvendamas, o patį kūrinį realizavo Mantautas Krukauskas, Arvydas Malcys bei Mykolas Natalevičius dirbtinio intelekto pagalba.
Spalį teatre pirmą kartą Lietuvoje bus pastatyta G. F. Händelio baroko opera „Julijus Cezaris“. G. Giedraitytė džiaugėsi, kad ši opera susideda iš didelės tarptautinės komandos. O Klaipėdos koncertų salės Kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus atviravo, kad tokį bendradarbiavimą nėra lengva įgyvendinti, bet šiandien tai pavyksta daryti vadovų dėka. „Realus bendradarbiavimas prasideda tada, kai organizacijos nebebijo“, – tvirtino jis.
Operos režisierius Tristanas Braunas aiškino, kad pats kūrinys susideda iš kelių sluoksnių. Politinis aspektas padaro kūrinį aktualų ir šiandien, o veikėjų vidiniai išgyvenimai leidžia su jais susitapatinti įvairiais lygiais. Muzikos vadovas ir dirigentas Rodrigo Calveyra akcentavo ryšio tarp muzikos ir teksto svarbą, kadangi galima ne tik išjausti, bet ir išgirsti tai, kokią emociją rodo veikėjai.
Apie baroko muzikos ypatumą pasidalino ir vaidmenį operoje atliksianti solistė Renata Dubinskaitė. Ji sakė, kad svarbi šios muzikos dalis yra afektai, kurie leidžia žiūrovui pilnai pajausti kūrinio emocijas. „Ugninga, temperamentinga ir aistringa“, – šį stilių apibūdino R. Dubinskaitė.
Rugsėjo mėnesį dar vyks trys edukaciniai pokalbiai su operos „Julijus Cezaris“ kūrybine komanda. Pirmoji edukacija bus jau šį šeštadienį. Reikalinga išankstinė registracija.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą