Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-09-20 |
Pirmasis Uosto direkcijos vadovas Tomas Norus-Naruševičius 1925 m. rugpjūčio 3 d. konfidencialiame pranešime premjerui Vytautui Petruliui dėstė, kad dirbant Klaipėdos krašte tenka susidurti su įvairiomis politinėmis kombinacijomis, interesais ir kaimyninių valstybių įtakomis, „kas reikalauja turėti daug takto, pažinimo tų interesų ir bešališkumo derinant juos“.
„Suprantamai, ant Tautų Lygos Atstovo daug vilties visų yra dedama jo gabumams sutaikinti susipynusius ant Klaipėdos Krašto horizonto politinius ir ekonominius kaimynų interesus; taigi bešališkumas ir teisingas atsinešimas į pretenzijas kaimynų ribose Klaipėdos Konvencijos yra pirmas reikalavimas Uosto Direkcijos nariams, o ypatingai Tautų Lygos Atstovui. Ką gi mes matomi ištikrųjų?“ – apie norvegą Yngvarą Klejstrupą rašė buvęs Lietuvos pasiuntinys Londone ir susisiekimo ministras.
T. Norus-Naruševičius teigė, kad dar 1924 m. gruodį jam lankantis Ženevoje Tautų Sąjungos Tranzito komiteto sekretorius, Prancūzijos žydas Robert Haas jam išdėstęs, kad į Uosto direkciją nuo Klaipėdos krašto turi būti paskirtas Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmų žmogus.
„Kas-gi yra ištikrųjų toji Handelskalmera, kuriai Tautų Lygos Atstovas stengiasi perduoti ekonominius visos Klaipėdos Teritorijos interesus Uosto Direkcijoje: a) Į Handelskamerą įeina pirkliai vientik Vokiečių ir Žydų kilmės, nes lietuviai-pirkliai prie jos nepriklauso ir turi sutvėrę sau atskirą Pirklių Sąjungą. b) Handelskameros pirkliai daugumoj yra ateiviai, ne vietos gyventojai, padėkim pats pirmininkas Handelskameros yra Elzatietis, tik dvidešimt pora metų kaip gyvena Klaipėdos Krašte. Todėl, reikalavimas deleguoti nuo Klaipėdos Krašto į Uosto Direkciją Handelskameros atstovą, lyginasi skirti ne Klaipėdos Krašto tikrą atstovą, kaip dabar Direktorijos Pirmininkas yra paskirtas, bet vienos tik dalies gyventojų atstovą, kuris neturi gilių ryšių su pačiu kraštu“, – dėstė uosto vadovas.
Anot T. Noraus-Naruševičiaus, Y. Kjelstrupas Uosto direkcijos posėdžio metu pareiškė, kad jis „buvo skirtas Tautų Lygos, kaipo pirmininkas Uosto Direkcijos, ir kaipo toks jis ir atvyko į Klaipėdą“, o minėtasis generalinis sekretorius R. Hass, atvykęs į Klaipėdą, irgi reikalavo, kad norvegas būtų išrinktas Uosto direkcijos pirmininku bei vėliau „tą patį reikalavimą statė pasikalbėjime su p. Ministerių Pirmininku“. „Atvykus į Klaipėdą jis tarėsi tik su Handelskamera“, – pabrėžė uosto vadovas.
Jo vertinimu, Y. Kjelstrupas jau nuo savo darbo pradžios „deda pastangas neprisilaikyti Klaipėdos Konvencijos ir veda savo politiką“.
„Tame pat posėdyj Tautų Lygos atstovas p. Kjelstrupas pareiškė, kad jam nėra išrokavimo pasilikti prastu Direkcijos nariu, nes jis Osle turi rezervuotą jam Uosto Pirmininko vietą ir jam tenai skirta alga menkai mažesnė už tą algą, kuria jis Klaipėdos Uoste gauna ir todėl jam nėra išrokavimo čionai pasilikti. Taigi Tautų Lygos atstovas pat pradžioj savo darbuotės vadovaujasi asmeniškais motyvais, o ne interesais tos įstaigos, kurioj jis skirtas dirbti. P-nas Kjelstrupas matyt pridavė tokią svarbą jo neišrinkimui Uosto Direkcijos Pirmininku, kad tame pat posėdyj viešai apkaltino Lietuvos Atstovą, kad jis buvo neišrinktas pirmininku tik dėl to, kad Lietuvos Atstovas panorėjo būti išrinktu, t.y. visą dalyką rėmė asmeniškais pobūdžiais.
Nepaisant paaiškinimų jam išdėstytų, kad čia visas dalykas Lietuvos Vyriausybės kaipo suverenės valstybės prestižijuj, aikvojimo milijoninių išlaidų kontrolei ir Lietuvos Valstybės ekzistencijos svarbume, p. Kjelstrupas vienok nenustojo varyti akcijas prieš Lietuvos Atstovą ir per Sekretariatą Tautų Lygos Tranzito Komitetą ir per privačius žmones, lyg tai butų svarbiausiu jo misijos uždaviniu Uosto Direkcijoj. Nebuvo pažystamo žmogaus, kuriam jis nebūtų pasiskundęs ir iš dalies peikiąs Lietuvos Atstovą visokiais būdais, net grasindamas, kad jis neužilgo mesiąs Klaipėdą ir išvažiuosiąs. Taip nusistatęs žmogus suprantamai negalėjo rūpintis interesais tos įstaigos, kur buvo skirtas tarnauti. Ypatingą jis gavo prijautimą tose sferose, kurios antivalstybiniškai yra nusistačiusios prieš Lietuvą“, – rašė T. Norus-Naruševičius.
Uosto vadovas tvirtino, kad tokius jo teiginius įrodo balandžio pabaigoje, „kaip tik dienoj atvykino p. Haas į Klaipėdą“ „Memeler Dampfboot“ paskelbtas tekstas (internete dabar negalima rasti šio numerio) apie tai, kas Y. Kjelstrupas „ūmai apleidžia Klaipėdos Uostą ir važiuoja Ženevon“. Anot T. Noraus-Naruševičiaus, „vienoda akcija Dampfbooto su Tautų Lygos Atstovu su visu atvirumu paaiškėjo“ kai buvo paskelbta pirmoje šio rašinio dalyje cituota liepos mėnesio „Memeler Dampfboot“ publikacija.
„Nuolatinė akcija Tautų Lygos atstovo varoma ir privačiai ir presoj prieš Uosto Direkciją sutvėrė neramybės sąlygų darbui aplinkybes, kas didžiai kliudo jo pasekmingam uždavinių atlikimui“, – tvirtino uosto vadovas.
Anot jo, R. Haas Lietuvos atstovams Ženevoje Ignui Jonynui ir Dovui Zaunui pareiškė, kad „T. Naruševičius pilnas ignorantas yra uosto reikaluose, o Dampfbootas skleidžia tą mintį pasauliui iškeldamas į pasaulio autoritetus p. Kjelstrupą ir išduodamas T. Naruševičiui testimonium paupertatis (lotyniška frazė, reiškianti žinių, gebėjimų, proto ar argumentų trūkumo įrodymą – M. V.), lyg susitarę viens kitą remia“.
Pasak T. Noraus-Naruševičiaus, minėtasis sekretorius dar pareiškęs, kad direkcijos protokolai „falsifikuoti“. „Kadangi protokolų vedėjas buvusysis Generalinio Štabo Viršininkas visiems žinomas, kaipo tiesos žmogus, kaip pritinka kariškiui, puikiausiai žino vokiečių kalbą, ir todėl vietos kokiems nors nesusipratimams dėl nežinojimo Vokiškos Kalbos negali būti, tuo labiau, kad visi protokolai pirm pasirašymo yra sekančiam posėdyj skaitomi ir Direkcijos narių tvirtinami ir kiekvienas narys turi teisę daryti pataisymus ir pastabas, jeigu tas protokolas ne taip sustatytas kaip narys kalbėjo, tai Tautų Lygos Tranzito Sekretoriaus pareiškimą skaitau neatatinkančiu tikrinybei ir prašau Lietuvos Atstovą prie Tautų Lygos iškelti prieš jį bylą už Direkcijos vardo teršimą“, – dėstė uosto vadovas.
Pasak T. Noraus-Naruševičiaus reikšminga detalė Y. Kjelstrupo charakteristikai buvo tai, kad jo šeimos ryšiai su Vokietija „matomai siekia ankstyvesnių laikų“. „Karo metu jo du broliai pastojo savanoriais į Vokietijų flotą. Pats Kjelstrupas /dabartinis Tautų Lygos Atstovas/ buvo kviestas į Karaliaučių /sulig jo žodžiu/ konsultuoti Karaliaučiaus Uosto praplėtimo klausimu. Norvegų Konsulas Klaipėdoj su kuriuo vienoj viloj dabar gyvena Kjelstrupo šeimyna, tarnauja žinomoj Klaipėdoj vokiškoj firmoj R. Meyhoefero, per kurią p. Kjelstrupas gali gauti visokių žinių ir patarimų. Anglijos Konsulas prieš atvykstant Anglų eskadrai į Klaipėdą stebėjosi, kad p. Kjelstrupas, kuris kaipo Tautų Lygos Atstovas privalo turėti ryšius su visais konsulais, nepadarė jam iki tam laikui vizitą ir su juo nesusipažino“, – dėstė Uosto direkcijos vadovas.
T. Norus-Naruševičius neigė Y. Kjelstrupo priekaištus neva jis pastarajam „neduoda dirbti ir nepriima jo pasiūlymų Uosto pagerinimui ir ypatingai judėjimo pakėlimui“. „Visi Uosto Direkcijos narių pasiūlymai atydžiai yra svarstomi pačios Direkcijos, ypatingai kreipiama domės į Tautų Lygos Atstovo pasiūlymus. Tik su pasigailėjimu tenka patėmyti, kad jis jų nepardaug darąs. Iš protokolų galima lengvai matyti, kokius Tautų Lygos Atstovas darė pasiūlymus ir kas iš tų pasiūlymų yra atmesta. <…> Toliau p. Kjelstrupas buvo prašomas užsiimti Uosto rinkliavų sutvarkymu, kad pakėlus Uosto įplaukas, bet iki šiam laikui nieko nėra padaryta, bent Uosto Direkcija jokių žinių apie tai neturi. Iš to kas pasakyta tenka prieiti prie išvados, kad toks užmetimas Direkcijai yra ne kas kita kaip Dampfbooto ir Kjelstrupo agitacijos priemonės. Nebuvo a nei vieno atsitikimo, kad Direkcijos nariui būtų atimta galimybė pareikšti savo iniciatyvą, nukreiptą Uosto reikalams pagerinti: visi nariai turi vienodas teises bet ir vienodas prievoles, numatytas Konvencijoje, ir todėl kiekvienas narys galėjo pareikšti savo protestą, jeigu jam buvo trukdoma dirbti. <…> Iškilus kokiems netobulumams ar nesusipratimams Direkcijoj, kiekvienas narys turi teisę ir privalumą tuojaus juos iškelti Direkcijos posėdžiuose, kad tuojaujaus juos pašalinus, o neišnešti juos į gatvę arba paslaptai be žinios Uosto Direkcijos išdėstyti savotiškai dalyką arba Lietuvos Vyriausybei arba Tautų Lygai. Toks pasielgimas neatatinka kolegialiam darbui. <…> Uosto Direkcija neturi savo rankose, apart reikalavimo pinigų jam apmokėti, nei vieno jo rašto, nei vieno sumanymo pagerinti Uosto eksploataciją, lygiai kaip ir išpildymą pavestų pačios Direkcijos jam darbų. Per penkius mėnesius užlaikymas Tautų Lygos Atstovo Uosto Direkcijai kainavo apie 36.000 litų“, – teigė uosto vadovas.
Pasak jo, dėl vietos prieplaukai susiginčijus dviem firmoms, kurių viena turėjo vokišką, o kita lietuvišką vėliavą, Y. Kjelstrupas reikalavo pirmenybę suteikti vokiškajai „statydamas tą klausimą taip toli, kad grasino savo nuomonę pareikšti net presai, jeigu jo nuomonė nebus priimta“.
„Jokios pastangos Lietuvos Atstovo darodyti, kad interesuose publikos yra palaikyti lygias sąlygas abiejų konkuruojančių firmų, kad tuom palaikius konkurenciją, neturėjo pasisekimo ir vokiška firma turint geresnę prieplaukos vietą, nukonkuravo firmą su lietuviška vėliava ir paskutinė susibankrutijo; ir dabar tarp Juodkrančio ir Klaipėdos turim susisiekimą tik vokiškos firmos“, – dėstė direkcijos vadovas.
„Iš to kas patirta per šį darbo laiką“ T. Norus-Naruševičius prognozavo, jog nėra vilties, kad Tautų Sąjungos atstovai būtų „pozytyvūs Direkcijos veikėjai“, tad didelis teigiamas rezultatas būtų jei jau toks atstovas „nekenktų darbui“.
Anot jo, į Uosto direkciją ateityje reikėtų žiūrėti „daugiau kaip į malum necessarium (būtinas blogis – M. V.), t.y. į politinę organizaciją, kur eina kova, paremta politiniais ir ekonominiais pamatais, priešingais Lietuvos interesams“.
„Įmonės gi administracija turi būti taip suorganizuota, kad ji visai savistoviai veiktų ir būtų apsaugota nuo kokių nors politinių išrokavimo ar intakos, vadovaudamiesi vien tik įmonės naudos tikslais. Administracijos priekyje turi stovėti labai atsargiai parinkti prityrusieji Lietuvos idėjos kovotojai ir darbininkai, tinkamai aprūpinti medžiaginiai, kuriems pirm visako rūpėtų Lietuvos Valstybės stiprinimo idėja ir jos gerovė. Tuomet galima tikėtis pozytyvių rezultatų administruojant ir tvarkant Uostą. Praktiškai to siekiant, nors sulig § 6 Konvencijos Uosto plėtojimas priguli taip pat Uosto Direkcijai, bet kadangi statyba šiuo atveju visai nesiriša su politika, tai ją reikėtų faktinai išimti iš žinybos Uosto Direkcijos, nerodant to Direkcijai formaliai, paliekant Uosto eksploataciją Uosto Direkcijai, kur politiniai varžymai neišvengiami“, – siūlė pirmasis Uosto direkcijos vadovas, kuriam šias pareigas teko eiti iki 1927-ųjų pavasario, kai buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu JAV, bet dėl ligos šių pareigų taip ir nepradėjo eiti (mirė tų metų rugsėjo 16 d. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje).
Tuo metu T. Norui-Naruševičiui nervus gadinęs Y. Klejstrupas direkcijoje darbavosi gerokai ilgiau ir atitinkamai šokdino lietuvius.
„Kjelstrupas 1926 m. įsivėlė į intrigas direkcijoje, nes veikė išvien su vokiečių šovinistais. Uosto direkcijos posėdžiai neapsieidavo be konfliktų tarp jo ir kitų narių. Kjelstrupas kartu su krašto seimelio prezidiumo nariais mėgindami atimti uostą iš Lietuvos pasiuntė skundą Tautų Sąjungos sekretoriui (jame Klaipėdos krašto seimelis, remdamasis Tautų Sąjungos Tarybos rezoliucija, skundėsi dėl finansinio atsiskaitymo ir kitų tariamų Klaipėdos statuto pažeidimų), rūpinosi gauti audienciją Ženevoje“, – rašo istorikė Sandra Grigaravičiūtė.
Pasak jos, dėl kilusių ginčų norvegas buvo atleistas iš pareigų tik 1928 m. balandžio 1 d. Po grįžimo į Norvegiją, jis tęsė karjerą Oslo uoste iki 1954 m., o vėliau tapo 1937 m. pastatyto Norvegijos mokomojo burlaivio „Christian Radich“ kapitonu.
„Memelyje praleisti metais buvo įdomiausi mano gyvenime“, – 1977 m. kalbinamas 90-ojo gimtadienio proga laikraščiui „Aftenposten“ sakė Y. Kjelstrup.
Jis mirė 1986 metais, sulaukęs 99-erių.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą