Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-02 |
Klaipėdos miesto ir rajono atstovai sutaria, kad krašto ekonomika vystosi itin greitai, tačiau viešoji ir inžinerinė infrastruktūra nuo šios plėtros atsilieka. Kaip pažymėjo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, uostamiesčio bei laisvosios ekonominės zonos (LEZ) sinergija suteikia stiprų postūmį visai šaliai, tačiau būtina derinti pramonės plėtrą su gyventojų poreikiais.
Savo ruožtu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pridūrė, kad su panašiais iššūkiais susiduria ne tik miestas, bet ir rajonas, kuris per pastarąjį dešimtmetį augo trečdaliu.
„Gyventojų skaičius rajone išaugo nuo 60 tūkst. iki 82 tūkst., todėl bendruomenės ir verslo poreikiams užtikrinti prireikė naujų teritorijų planavimo dokumentų. Siekiant suformuoti reikalingus inžinerinius koridorius bei kelius, numatyta išpirkti apie 110 hektarų privačios žemės, kas kainuos beveik 100 mln. eurų“, – teigė B. Markauskas.
Anot rajono vadovo, nepaisant didelių išlaidų, atotrūkis tarp infrastruktūros ir poreikių mažėja, o transporto spūstims mažinti ateityje planuojama investuoti dar apie 20 mln. eurų kuriant naujas jungtis su miesto teritorija.
Reikšmingas vaidmuo valstybės saugumui
Atsižvelgdamas į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje ir pasikeitusią geopolitinę situaciją, Klaipėdos miesto meras A. Vaitkus pabrėžė regiono vaidmenį užtikrinant Lietuvos energetinį atsparumą bei karinį mobilumą.
„Mums tenka užtikrinti ne tik krovinių vežimą ar žmonių tranzitą, bet ir energetinį saugumą, kurį garantuoja veikiantis skystųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, elektros jungtys su Skandinavija bei „Klaipėdos nafta“, – sakė meras.
Anot jo, įtempta geopolitinė padėtis suteikė Klaipėdai misiją užtikrinti karinį mobilumą. Jeigu anksčiau daug dėmesio buvo skiriama Suvalkų koridoriui, tai Ukrainos situacija, pasak A. Vaitkaus, parodė, kad atskiri taškai valstybėje irgi gali būti lengvai pažeidžiami.
„Klaipėda tuo ir išsiskiria. Čia yra jūra. Baltijos jūroje vaikšto NATO laivai, tad ji yra gana gerai apsaugota, o savo ruožtu, nuo Klaipėdos pakrantės yra galimybė apsaugoti ir visą Lietuvą. Šiandieninės technologijos tai leidžia padaryti“, – pabrėžė A. Vaitkus.
Prašo daugiau aiškumo
Klaipėdos regiono įmonės šiandien susiduria su virtine skirtingų iššūkių, pradedant teisiniu neapibrėžtumu ir baigiant tarptautine konkurencija. Didelių sunkumų patiria aviatoriai, kadangi aerodromo teritorija išnuomota privačiai bendrovei, o valstybės institucijos iki šiol neturi aiškios vizijos dėl aviacinės veiklos tęstinumo. Pasak aviacijos sektoriaus atstovų, neapibrėžtumo būsenoje jie gyvena jau kelis dešimtmečius.
„Ieškome galimybių kaip įveiklinti aerodromą. Uždaryti yra labai lengva, bet sukurti bus itin sunku“, – pabrėžė Klaipėdos aerodromo vadovas Andrius Bagočius.
Jam antrino ir asociacijos „Dangus ne riba“ vadovas, praėjusiais metais ultralengvųjų lėktuvų pilotų mokyklą įsteigęs Robertas Justas Rezgevičius. Jo teigimu, mokykla jau turi septynis moksleivius, o tai patvirtina aerodromo poreikį ir svarbą.
Tuo metu aukštųjų technologijų verslui pagrindiniais trikdžiais tampa geopolitiniai bei energetiniai svyravimai bei sunkumai bandant užsitikrinti pasitikėjimą ir užsakymų portfelį užsienio rinkose. Būtent tai akcentavo inžinerinių sprendimų bendrovės „VMG Technics“ vadovas Mantas Leknius.
Savo ruožtu stambioji apdirbamoji pramonė patiria didžiulį spaudimą dėl nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių importuotojų. Bendrovės „Neo Group“ generalinis direktorius Paulius Ambrazaitis akcentavo, kad vietos gamintojų padėtį dar labiau apsunkina griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai.
„Iš vienos pusės įmonė patiria spaudimą iš importo, iš kitos pusės turi besikeičiančią įstatyminę bazę, reikalavimus iš ES“, – pažymėjo jis.
Mato potencialą įvairiose srityse
Klaipėdos kraštas turi didelį potencialą auginti eksportą, konkurencingus produktus ir Lietuvos žinomumą pasaulyje, po apsilankymo šiame regione teigė Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Anot jo, regionas yra vienas iš nedaugelio, kuris išlaiko gyventojų skaičių, o verslas apima tiek inovatyvias įmones, tiek tradicinę pramonę.
„Aš manau, kad augimo potencialas Klaipėdos regione matomas visomis kryptimis. Čia galima auginti eksportą, kurti konkurencingus produktus, ir didinti Lietuvos žinomumą visame pasaulyje, ką mes ir matėme įmonėse, kurias lankėme“, – teigė E. Grikšas.
Prie Klaipėdos ekonomikos stiprinimo Ekonomikos ir inovacijų ministerija prisideda investicijomis į infrastruktūrą, kad verslas ir pramonė galėtų veikti greičiau ir sklandžiau. Iš dvylikai kelių infrastruktūros projektų dešimtyje šalies savivaldybių paskirstyto 12,4 mln. eurų finansavimo didžiausia dalis – daugiau kaip 3,1 mln. eurų – skirta būtent Klaipėdos miesto savivaldybei.
Šios lėšos bus investuojamos į tris susisiekimo infrastruktūros projektus Klaipėdos LEZ teritorijoje ir padės užtikrinti patogesnį, saugesnį ir sklandesnį transporto judėjimą bei geresnes sąlygas čia veikiančioms įmonėms.
Ministerija taip pat prisideda prie elektros infrastruktūros plėtros Klaipėdoje, kad verslui būtų užtikrinti reikalingi elektros pajėgumai, ir finansuoja „Lighthouse StartHub“ projektą, padėsiantį kurtis bei augti miesto startuoliams.
Pasak ministro, Klaipėdos verslo atstovų įvardijami iššūkiai sutampa su Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plano „3i“ kryptimis. Visgi, ministras pabrėžė, jog kaip ir kituose regionuose, taip ir čia išgirdo prašymą mažinti biurokratinę naštą, tad akivaizdu, kad tai tampa bendruoju iššūkiu.
Klaipėdos išskirtinumą, remiantis ministro vertinimu, lemia aukštos pridėtinės vertės sektoriai, pažangi gamyba ir regiono geografinė padėtis. Pasak E. Grikšo, svarbus pranašumas yra Klaipėdos uostas.
„Mūsų Klaipėdos jūrų uostas yra tikrai Baltijos jūroje pats geriausias, parankiausias ir labai domina užsienio partnerius. Tikrai turime pranašumų ir Klaipėdos rajonas tai demonstruoja“, – pažymėjo ministras.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turinio projektas „Proveržio Lietuva“.
Kopijuoti ir platinti ELTOS turinį be raštiško ELTOS sutikimo draudžiama
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą