Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-16 |
„Atvira Klaipėda“ tęsia praėjusią savaitę pradėtą rašinių ciklą „Primiršta Klaipėda“. Antrojoje jo dalyje – kaip 1990 m. vyko antrasis rinkimų į pirmąją Klaipėdos miesto tarybą turas bei pakartotiniai rinkimai.
Raginimo greičiau suformuoti valdžią
Kovo 29-ąją miesto rinkiminė komisija pranešė, kad prie urnų 11-oje apygardų rinkėjai į antrą turą bus kviečiami balandžio 7 d.
Po poros dienų „Klaipėda“ paskelbė ir kovo 27-ąją susirinkusių išrinktų deputatų raginimą aktyviai dalyvauti pakartotiniame balsavime, kad būtų išrinkta dar 11 deputatų, kurių trūko kvorumui.
„Kviečiame ypač palaikyti teisininkus, finansininkus, kurių naujai išrinktoje Taryboje labai trūksta“, – kvietė deputatai ir kartu ragino visų tautybių miestiečius būti oriais, susitelkusiais ir nepasiduoti provokacijoms bei išreiškė palaikymą Aukščiausiajai Tarybai, Vyriausybei bei jų priimtiems dokumentams.
Tame pačiame numeryje „Klaipėda“ informavo, kad rinkiminė komisija pakartotinius rinkimus 18-oje miesto apygardų nusprendė surengti gegužės 12 d. Kandidatus šiems rinkimams buvo galima kelti iki balandžio 13 d.
Likus dviem dienoms iki antrojo rinkimų turo „Klaipėda“ paskelbė Sąjūdžio Klaipėdos miesto tarybos rinkimų organizavimo grupės narių Algirdo Grublio, Vytauto Čepo, Vytauto Jakavičiaus ir Aldo Vabuolo raginimą „greičiau suformuoti miesto valdžią“.
„Klaipėda jau beveik pusę metų be valdžios. Šiuo metu mieste susidarė tokia situacija, kada visi mes atsidūrėme ties riba – būti ar gyventi. Būti dar galime mėnesį, du, gal pusmetį, o gyventi — ne! Kuo ilgiau tokia padėtis tęsis, tuo sunkiau mums bus atsistoti ant kojų. Yra jėgų, boikotuojančių rinkimus. Tai negerų žmonių darbas, visų mūsų – lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių priešų darbas. Jų siekiai aiškūs – destabilizuoti mieste padėtį, siekti suirutės, sukelti visuotinį gyventojų nepasitenkinimą, o paskui: štai žiūrėkite, kas atsitiko! Gelbėkite, mieli broliai, tankais, šarvuočiais… Padėkite!.. Ar mes to norime? Tikriausiai – ne! Todėl nebūkime abejingi, atidėkime pusvalandžiui sodų, namų, buities rūpesčius, smagią kelionę pas giminaičius ar draugus. Apsidairykite aplinkui, paraginkite vis dar abejingus Lietuvos ateičiai savo kaimynus bei pažįstamus ir balandžio 7 d. ateikite prie balsavimo urnų. Visų mūsų likimas galbūt priklausys nuo vieno balso, būtent nuo Jūsų balso. <…> Aktyviai dalyvaukite balsavime! Greičiau suformuokime miesto valdžią ir neleiskime destabilizuoti padėties Klaipėdoje“, – ragino sąjūdiečiai.
Kartu jie nurodė, jog pirmojo turto išvakarėse paskelbtame Sąjūdžio įgaliotinių susirinkimo ir jo miesto tarybos remiamų kandidatų sąraše buvo įsivėlę klaidų „dėl nepakankamos konsultacijos su jų vadovais“ ir atsiprašė Gydytojų sąjungos bei paskelbė už kuriuos kandidatus kviečia balsuoti kiekvienoje iš 11 apylinkių.
Tame pačiame puslapyje priminusi, kokie kandidatai grumsis antrajame ture, miesto rinkiminė komisija paragino klaipėdiečius „nepasiduoti raginimams sutrukdyti laisvus ir demokratiškus rinkimus“.
„Vėl pergalė!“ – po antrojo turo skelbė „Klaipėdos“ antraštė. „Taip, ir didelė. Balsavimo antrasis turas vyko 11-oje apygardų. Dešimtyje jų, nežiūrint „jedinstvenininkų“ ir „platformininkų“, pasitelkiant net karinio dalinio techniką, malūnsparnį ir kt. raginimų rinkimus boikotuoti, jie įvyko, susilaukdami dargi gausesnio rinkėjų dalyvavimo negu per pirmąjį turą. Vienoje apygardų – 23-ojoje, – kur balsavo žvejai ir jūreiviai, esą jūroje, rinkimai buvo pripažinti neįvykusiais – balsavo mažiau negu pusė sąrašuose įrašytų žvejų ir jūreivių, dėl to šioje apygardoje š. m. gegužės 12 dieną teks suruošti pakartotinius rinkimus, iškeliant naujus kandidatus į deputatus. Jei, žinoma, žvejybos laivynas norės turėti savo atstovą miesto Savivaldybėje“, – rašė „Klaipėda“.
Nors prieš tai buvo skelbiama, kad būtina išrinkti visus 11 deputatų, šioje publikacijoje „Klaipėda“ jau pareiškė, jog „naujajai Tarybai (Savivaldybei) būtų užtekę ir keturių deputatų, bet klaipėdiečiai išrinko net dešimt, ir tai akivaizdžiai parodo, kad tiek „Jedinstvo“, tiek TSKP organizacijos Lietuvoje Klaipėdos miesto komitetas bei kiti prie jų besišliejantys komitetai praranda autoritetą“.
Taip pat dienraštis paskelbė, kad antrajame ture į Tarybą buvo išrinkti Algimantas Liesis, Pijus Ambrozaitis, Antanas Stankevičius, Juozas Rinkus, Pranas Rimvydas Karbauskas, Kęstutis Gendvilas, Jonas Paulikas, Aleksandras Agafonovas, Nijolė Požarskienė ir Leonas Barauskas.
Mano, kad padėjo ir pavardė
Vėliau rinkiminė komisija detalizavo, kad antrajame ture balsavo 10 364 klaipėdiečiai (55,08 proc. iš įtrauktų į tų apygardų sąrašus). Daugiausia balsų „už“ šiame ture – 797 – sulaukė 32-iejų Centrinės baseino ligoninės (Jūrininkų ligoninės pirmtakė) gydytojas, tremtinių vaikas A. Agafonovas.
Daugiausiai balsų „prieš“ – 859– teko Alfonsui Rimvydui Kiaunei, Teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos baro viršininkui. Tik trimis tokiais neigiamais balsais nuo jo atsiliko su A. Agafonovu rungęsis Raimundas Šulskis, tuo metu buvęs E. Balsio gimnazijos direktoriaus pavaduotoju.
A. Agafonovas, ir dabar dirbantis gydytoju, „Atviros Klaipėdos“ žurnalistui pasakojo, kad į politiką jį atnešė tuo metu kilęs aktyvus žaliųjų judėjimas. „Buvau aktyvus ekologinio klubo „Žvejonė“ narys. Negaliu sakyti, kad visur dalyvavau, bet tikrai daug kur. Intensyviai stūmėme žalias idėjas, jos persipynė ir su antitarybiniais reikalais“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis sakė nebuvęs Sąjūdžio nariu, bet pastarasis jį palaikė, oficialiai rėmė ir toje apygardoje nekėlė savo kandidato. „Žaliųjų ir Sąjūdžio tikslai buvo panašūs“, – tokią padėtį aiškino A. Agafonovas.
Gydytojas šypsodamasi sakė, kad jei kas dabar bandytų pakartoti jo rinkiminės kampanijos metodus, tai kiltų didžiulis skandalas.
„Būdamas gydytoju turėjau ryšių savivaldoje ir gavau prieš tai buvusių rinkimų rinkėjų sąrašus – kas ir kur gyvena. Kitas klausimas – ką jiems pasiūlysiu? Kaip su agitacine medžiaga? Pasigaminau vieną lankstinuką su pagrindiniais žaliųjų siekiais, nuėjau pas vienos iš įmonių, kurios darbuotojus konsultuodavau kaip vadinamasis cechinis terapeutas, vadovą ir jis pasirūpino, kad būtų padaryti keli šimtai kopijų. Į pašto dėžutes daugiabučiuose priešais mėsos kombinatą, kur buvo mano apygarda, jas mano rinkiminis štabas – trys žmonės – ir sumėtėme. Žinojau tą psichologinį momentą, kad atsiranda visai kitoks ryšys, kai į žmogų kreipiesi vardu, o į rusakalbį dar ir tėvavardžiu. Tai ant kiekvieno lankstinuko ir užrašėme vardus iš gautų rinkėjų sąrašų. Jokių mitingų, jokių susitikimų su rinkėjais“, – pasakojo A. Agafonovas.
Paklaustas, ar nebuvo kilę minčių pasitraukti iš rinkimų, kaip kad darė kai kurie kandidatais iškelti klaipėdiečiai, A. Agafonovas patikino, jog tikrai ne. „Entuziazmo pas visus buvo va tiek, – šypsodamasis perbraukė ranka virš savo kaktos pašnekovas. – Buvo aišku, kad jei ne tu, tai kas?“
Medikas svarstė, kad rinkimuose jam galėjo padėti ir rusiška pavardė, nors pats yra tremtyje gimęs lietuvis – jo tėtis buvo rusas. „Kas geriau atstovaus rusams, jei nei Agafonovas?“ – juokėsi pašnekovas, svarstęs, kad jo kandidatūra galėjo būti patraukli ir tuo metu dar konkrečios pozicijos neturėjusiems, dėl permainų abejojusiems miestiečiams.
A. Agafonovas sakė net nežinojęs, kad buvo daugiausia balsų „už“ antrame ture sulaukęs kandidatas. Jam taip pat prisiminimuose užsifiksavo, kad konkurentas buvo milicininkas (3-iojo poskyrio vyresnysis inspektorius Romas Gervaitis, dabar – advokatas), o kad antrajame ture kovojo su E. Balsio gimnazijos direktoriaus pavaduotoju R. Šulskiu, jau neatsiminė.
Pakartotiniai rinkimai – su popieriaus stygiumi
Susirinkusi Taryba pagal to meto tvarką pati pasitvirtino visų savo narių įgaliojimus.
Netruko paaiškėti, kad naujų rinkimų gegužės 12 d. prireiks ne tik 18-oje apygardų, bet ir dar vienoje, kur išrinktas Rimantas Ulevičius buvo paskirtas vicemeru. Tuometinis rinkimų įstatymas numatė, kad tokios pareigos yra nesuderinamos su deputato mandatu.
Balandžio 26 d. rinkiminė komisija paskelbė, kad pakartotiniuose rinkimuose savo jėgas nusprendė išmėginti 40 kandidatų. Visgi kai kuriose apygardose rinkėjams reikėjo balsuoti „už“ arba „prieš“ tik už vieną kandidatą. Konkurencijos 53-ioje apygardoje nesulaukė „Trinyčių“ gamybinio susivienijimo pameistrys Edmundas Kevišas, 60-oje apygardoje kandidatavęs „Ryto“ spaustuvės direktorius Antanas Skyrius ir Didmeninės prekybos įmonės juriskonsultė Stanislava Barvydytė, kurios kandidatūra buvo iškelta 69-oje apygardoje.
Po kandidatų sąrašu „Klaipėdos“ redakcija pridėjo prierašą, jog dėl popieriaus stygiaus laikinai sumažinus laikraščio apimtį, ji turi galimybę spausdinti tik rinkiminės komisijos informaciją. Tačiau arba prieš pat rinkimus atsirado daugiau popieriaus, arba ankstesnis pareiškimas „Klaipėdai“ tapo nesvarbus ir rinkimų išvakarėse dienraštis paskelbė ne tik rinkiminės komisijos nario Prano Martinkaus informaciją, bet ir raginimą balsuoti už Sąjūdžio kandidatus.
„Nors rytdienos pakartotiniai rinkimai esminį poveikį miesto savivaldybės Tarybos veiklai vargu ar padarys, į juos žiūrime kaip į klaipėdiečių susitelkimo šiomis blokados dienomis išraišką, kaip norą dar kartą patvirtinti savo apsisprendimą gyventi laisvai ir nepriklausomai. Dėl to laukiama dar aktyvesnio rinkėjų dalyvavimo rinkimuose“, – rašė P. Martinkus.
Visgi po rinkimų „Klaipėdai“ teko konstatuoti, kad „dėl rinkėjų abejingumo, neaktyvumo“ trylikoje apygardų jie neįvyko ir buvo išrinkti tik septyni nauji deputatai: pedagogas Klausas Peteris Paulius Grudzinskas, gydytojas Giedrius Šimulionis, juristas Arūnas Devėnas, inžinierė Judita Simonavičiūtė, paminklosaugos inžinierius Kęstutis Demereckas, inžinierius Audrius Kaladžinskas ir juristė Stanislava Barvydytė.
Dienraštis taip pat išvardino, kas iš jų sulaukė daugiausia ir mažiausia balsų. Į lyderių trejetuką pateko S. Barvydytė (1130), E. Kevištas (1068), A. Kaladžinskas (828).
„Nepopuliariausi tarp rinkėjų pasirodė kandidatai į deputatus: Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo kapitonas Jonas Martinaitis (23 balsai), TSKP organizacijos Lietuvoje Klaipėdos miesto komiteto sekretorius Pavelas Barovskis (28 balsai), Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo cecho viršininkas Gražvydas Miknys (41 balsas), Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus architektė Gina Galdikienė (54 balsai)“, – skelbė vis dar vienintelis to meto miesto dienraštis ir nurodė, kad ar vyks dar vieni pakartotiniai rinkimai likusiose apygardose, nuspręs Aukščiausioji Taryba, „greičiausiai tai įvyks rudenį“.
Buvo ir skundų
Rinkimai 6-ojoje apygardoje buvo sukėlę nemažai aistrų – juos pralaimėjęs Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biure teisininku dirbęs Augenius Pranas Demenis bei rinkimų stebėtojai Edita Dobilauskaitė, Regina Riaukaitė, Antanas Pranas Zelba ir Vytautas Lupeika rašė skundus, tikindami, kad rinkimų metu buvo daroma pažeidimų.
Jie tvirtino, kad prieš rinkimus nebuvo sutikrinti rinkėjų parašai, rinkimų dieną vykdyta agitacija, biuleteniai pildyti ant komisijos, kurios nariai esą nurodydavo išbraukti A. P. Demeniaus pavardę, stalo, rinkėjams leista balsuoti už kitus asmenis.
Dėl to rinkimų nelaimėjęs politikas gegužės 16 d. paprašė anuliuoti tokius rezultatus.
„Miesto rinkiminė komisija negavo nei vieno skundo dėl 6-osios apygardos komisijos darbo nei ruošiant, nei organizuojant rinkimus iki pat rinkimų rezultatų paskelbimo. Jūsų patikėtiniai miesto rinkiminei komisijai nepateikė nei vieno konkretaus Rinkimų įstatymo pažeidimo fakto. Nepaisant to, kad visi skundai ir pareiškimai dėl rinkimų sprendžiami iki paskelbiant rinkimų rezultatus, apie Jūsų raštišką pareiškimą, gautą praėjus 4 dienom po rinkimų, miesto rinkiminė komisija informavo miesto Tarybos Mandatų ir etikos komisiją, kurios teikimu P. K. Grudzinsko, kaip deputato, įgaliojimų patvirtinimas buvo atidėtas. Mandatų ir etikos komisija mėnesį tyrė Jūsų pareiškime išdėstytas prielaidas apie Rinkimų įstatymo pažeidimus ir įsitikinusi, kad tikrai nėra konkrečių pažeidimo faktų, pasiūlė miesto Tarybai patvirtinti P. K. Grudzinsko įgaliojimus, kas 1990 m. birželio 21 d. ir buvo padaryta. Primenu, kad Jūsų patikėtinių veiksmai po rinkimų lankant rinkėjus, klausinėjant ką jie veikė rinkimų dieną, yra neteisėti. Balsavimas yra asmeniškas ir slaptas, rinkėjų reiškiamos valios kontroliuoti niekam neleidžiama“, – liepos 2-ąją neišrinktam kandidatui atsakė miesto rinkiminės komisijos pirmininkas Vytautas Lukošius.
Rinkėjų aktyvumas menko
Matyt, Aukščiausioji Taryba nusprendė, kad tokių rinkimų reikia, bet to meto klaipėdiečius jie ir toliau nelabai domino – spalio 10-ąją „Klaipėdoje“ rinkiminės komisijos narys P. Martinkus informavo, kad nors po devynių dienų baigsis kandidatų iškėlimo terminas, ji dar nebuvo gavusi nė vieno kandidato į deputatus iškėlimo protokolo.
Visgi kandidatų atsirado, nes pakartotiniai rinkimai buvo paskelbti lapkričio 24 d. Jiems artėjant miesto Taryba „Klaipėdoje“ paskelbė kreipimąsi į rinkėjus. „Į rinkimus ateiname po blokadinių išbandymų, apimti nežinios ir abejonių, prasidedant deryboms su didžiuoju kaimynu, su savais rūpesčiais ir problemomis. Šešiolika deputatų, kuriuos Jūs išrinksite, bus didelė paspirtis sprendžiant miesto ekonomines, socialines bei kultūrines problemas. Raginame Jus kelti ir rinkti dorus, sąžiningus įvairių tautybių žmones, kurie galėtų kompetentingai spręsti miesto problemas. Kviečiame visus klaipėdiečius vienytis ir bendromis pastangomis įveikti materialinius sunkumus, siekiant vieningo tikslo – Lietuvos nepriklausomybės“, – buvo rašoma jame.
O šalia šio kreipimosi rinkiminė komisija informavo, kad naujų rinkimų prireiks ir 36-oje apygardoje, nes jos deputatu buvęs Autobusų parko direktorius Benediktas Petrauskas buvo išrinktas mero pavaduotoju.
Vėliau „Klaipėda“ pranešė, kad 16-oje rinkiminių apygardų užregistruota 40 kandidatų. Daugiausia jų – 11 – iškėlė profsąjunginės organizacijos, po šešis – Jūrininkų sąjunga ir Lietuvos komunistų partija, penkis – Darbininkų sąjunga, keturis – Pramonininkų asociacija, po du – Ekonomistų sąjunga ir darbo kolektyvai, po vieną – LDP, LSDP, Sąjūdžio miesto Taryba ir 306-asis kooperatyvas. Visgi vėliau kandidatų sąrašas aptrupėjo ir jų jau liko tik 35.
Po lapkričio 24-ąją vykusių rinkimų į miesto Tarybą buvo išrinkti tik du nauji deputatai: 1-osios kelių statybos valdybos mechanikas, socialdemokratas Šarūnas Jagminas ir Kauno technologinio universiteto Klaipėdos fakulteto mechaninių disciplinų katedros vedėjas, profesorius Vilius Židonis, kurį buvo iškėlusi Darbininkų sąjungos miesto taryba. Š. Jagminas sulaukė 65,7% balsavusių rinkėjų palaikymo, o V. Židonis – net 98,1%.
„23-je rinkiminėje apygardoje rinkimuose dalyvavo 57,8% rinkėjų (Žuvies pramonės gamybinio susivienijimo plaukiojanti sudėtis), bet nei vienas iš keturių kandidatų nesurinko daugumos balsų. Pakartotinis balsavimas šioje apygardoje rengiamas šių metų gruodžio 7-ją. Šioje apygardoje tolesnę rinkiminę dvikovą tęs kandidatai į deputatus: kapitono padėjėjas gamybai Kazimieras Bentas ir Žuvies pramonės gamybinio susivienijimo Liaudies kontrolės komiteto pirmininkas Vladimir Titov. <…> Trylikoje apygardų rinkimai pripažinti neįvykusiais. Ar šiose apygardose artimiausiu metu įvyks dar vieni pakartotiniai rinkimai, ar bus pertvarkytos rinkiminės apygardos – spręs Respublikos Aukščiausioji Taryba“, – konstatavo rinkiminė bei miesto Tarybos Mandatų ir deputatų etikos komisijos.
Anot pastarosios, šiuos rinkimus stebėjo 10 stebėtojų iš visuomeninės organizacijos „Jedinstvo“ ir 12 stebėtojų iš rusų kultūros bendruomenės „Otečestvo“.
Š. Jagminas laimę buvo bandęs ir pirmajame rinkimų etape – tik kitoje, 13-oje apygardoje, kur rinkimai tada buvo paskelbti neįvykusiais dėl per mažo rinkėjų aktyvumo. „Atvirai Klaipėdai“ Š. Jagminas pasakojo, kad buvo aktyvus Sąjūdžio narys, tad jo kandidatūra ir buvo iškelta Sąjūdžio tarybos.
„Aš jau buvau politikas, tai ir privalai dalyvauti“, – taip savo sutikimą dalyvauti rinkimuose dabar paaiškino Š. Jagminas, paminėjęs, kad tuo metu buvo ir vienos iš rinkiminės apylinkės pirmininku.
Pašnekovas sakė jau neprisimenantis, ką žadėjo rinkėjams, bet svarstė, kad tikriausiai orientavosi į socialinę sferą, nes buvo išrinktas Tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininku.
Pasak Š. Jagmino, pakartotiniuose rinkimuose, vykusiuose 1990 m. lapkritį, jis jau buvo permestas į 15-ąją apygardą, nes čia rinkimus reikėjo rengti dėl to, kad deputatė Dalia Žukienė tapo savivaldybės Gamtos apsaugos skyriaus vedėja. Nors šiuose rinkimuose Š. Jagminui teko konkuruoti dar su dviem kandidatais – Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo vyr. dispečeriu Vidu Plėta, kurio kandidatūrą iškėlė Jūrininkų sąjungos taryba, ir Šiluminių tinklų rytinės katilinės viršininku Alfonsu Bičkumi, iškeltu Lietuvos komunistų partijos miesto komiteto plenumo, jam prisiminimuose užsifiksavo tik A. Bičkus.
Gruodžio 7-ąją vykusių rinkimų metu deputatu 23-oje apygardoje buvo išrinktas V. Titovas, dirbęs Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo kapitonų globėju. Už jį balsavo 541 rinkėjas. V. Titovo konkurentas K. Bentas gavo 388 balsus.
Rašinių ciklo „Primiršta Klaipėda“ kūrimą remia AB „KN Energies“
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Gaila,kad mes klaipėdiečiai ne tik primirštame svarbius mums visiems miesto įvykius, bet ,turbūt, ir… pamirštame. Martynas Vainorius, vienintelis žurnalistas Klaipėdoje kuris iš archyvų ir istorinių faktų taip smulkmeniškai ,įdomiai prikelia „iš numirusių” labai svarbų Klaipėdai laikmetį -1990 m. ir toliau.
Įdomu skaityti ir sužinoti, kaip vyko pirmieji demokratiški rinkimai į savivaldybės Tarybą.Skaitant labai norisi palyginti to laiko norinčius patekti į miesto valdžią,jų pažadus miestiečiams ir dabartinius , jau ne sykį , bandžiusius dalyvauti vykusiuose rinkimuose. Yra juk tokių 1990-1995 m. deputatų kurie ir dabar dar dalyvauja politiniame miesto gyvenime ir toliau veržiasi į …valdžią. Ir… yra ir tokių kurie iki dabar šneka, šneka garsiai miestiečiams ,bet ir vėl nesugeba įvykdyti savo pažadų.. Gerai, kad vis mažiau tokių veidmainių yra.
Reikia dėkoti M.Vainoriui ir toliau laukti rašinių ciklo tęsinio apie mūsų Klaipėdos istoriją.