Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-17 |
„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ toliau pasakoja, kas dėjosi miesto sveikatos apsaugos srityje 1954-aisiais.
Tuo metu Klaipėdai vis dar priklausė ir visa lietuviškoji Kuršių nerijos dalis, tad jos Vykdomasis komitetas rūpinosi ir Nidos ligonine. 1954-ųjų gegužės pradžioje jis nusprendė šios ligoninės patalpas perduoti į „Litglavrybprom“ balansą. Toks sprendimas buvo motyvuotas siekiu pagreitinti jų kapitalinį remontą ir pagerinti gyventojų medicininį aptarnavimą.
„Pasiūlyti „Litglavrybprom“ valdytojui drg. Kulaženko 1954 m. 2-ąjį ketvirtį baigti Nidos ligoninės remontą, parengti pagalbines ūkines patalpas ir 3-iąjį ketvirtį suteikti galimybę miesto sveikatos apsaugos skyriui visiškai išplėtoti ligoninės lovų tinklą“, – dėstyta sprendime.
Kitą dieną Vykdomasis komitetas nusprendė patvirtinti naują greitosios pagalbos iškvietimo tvarką. „Atvira Klaipėda“ šiame rašinių cikle jau buvo rašiusi, kad pirmą kartą tokia tvarka buvo patvirtina 1952-ųjų vasarį. Visos greitosios iškvietimo sąlygos ir 1954 m. liko tokios pačios, atsirado tik keletas papildomų tvarkos punktų. Vienas iš jų skelbė, kad greitosios medicinos pagalbos stotis neatlieka ligonių gydymo, neturi teisės išduoti nedarbingumo lapelių, neteikia teismo medicinos išvadų bei jokių pažymų ligoniui į rankas ir jo artimiesiems.
Taip pat buvo nurodyta, kad greitoji pagalba kviečiama telefonu numeriu 03 arba „kitu prieinamu būdu adresu Donelaičio g. Nr. 5, 1-as aukštas“.
„Asmuo, kviečiantis greitąją pagalbą nukentėjusiajam, privalo pats, o ne per kitus, pranešti apie nelaimingą atsitikimą; į visus budinčiojo greitosios pagalbos stoties darbuotojo klausimus kviečiantis greitąją pagalbą privalo duoti išsamius ir tikslius atsakymus; artimieji ir giminaičiai gali lydėti nukentėjusįjį tik gavę budinčiojo greitosios pagalbos darbuotojo leidimą ir ne daugiau kaip vienas asmuo“, – skelbė kiti nauji sprendimo, kuris turėjo galioti ateinančius dvejus metus, punktai.
Bauda už melagingą iškvietimą liko tokia pati kaip ir prieš dvejus metus – iki 100 rublių (1954-aisiais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 741 rublį).
Tą pačią dieną Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą ir dėl gimdymo namų remonto. Jame buvo pažymėta, kad per pirmus keturis tų metų mėnesius buvo atlikta tik 10–12% suplanuotų darbų, „dėl ko kilo aiški grėsmė nepabaigti remonto ir nepriduoti gimdymo namų eksploatacijai nustatytais terminais“.
Tad Vykdomasis komitetas įpareigojo Klaipėdos miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėją drg. Sadauską ir gimdymo namų vyr. gydytoją drg. Stirblį per penkias dienas suderinti gimdymo namų remonto projektą su Priešgaisrinės ir sanitarinės inspekcijos valdybomis; per tris dienas parengti techninę centrinio šildymo sistemos ir elektros įrangos dokumentaciją bei vykdyti „sistemingą remonto darbų eigos ir jų atlikimo kokybės kontrolę“.
Drg. Stirbliui buvo leista dirbti antraeilėse pareigose Respublikinėje ligoninėje tik 0,5 etato ir tik užtikrinant tinkamą gimdymo namų remonto eigą.
Remonto ir statybos kontoros viršininkas drg. Taleikis buvo įpareigotas nedelsiant paspartinti remonto darbų tempus bei sudaryti darbų grafiką taip, kad gimdymo namai būtų paruošti eksploatacijai iki tų pačių metų liepos 1-osios.
Medijų rėmimo fondas „Atviros Klaipėdos“ projekto „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ įgyvendinimui 2026 metams skyrė 12 000 Eur paramą
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą