Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-21 |
Seimo Kultūros komitetui trečiadienio rytą aptariant visuomenės atstovų keliamą ir Klaipėdos savivaldybės palaikomą idėją ant šiaurinio molo pastatyti autentiškų matmenų Baltojo švyturio kopiją konstatuota, jog iš Uosto direkcijos pusės, kuri iki šiol neigiamai žiūrėjo į tokią iniciatyvą, atsiranda geranoriškumas.
„Atvira Klaipėda“ rugpjūtį skelbė apie visuomenės atstovų kreipimąsi „Dėl Baltojo švyturio atkūrimo Klaipėdos uosto šiauriniame mole“, kurio vienas iš adresatų buvo ir minėtasis Seimo komitetas. Jo pirmininkė Vaida Aleknavičienė pagarsino, kad tokio klausimo svarstymas darbotvarkėje atsirado parlamentaro Vytauto Kernagio prašymu.
Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, jog dėl tokios idėjos realizavimo jau ne kartą buvo kreiptasi į įvairias institucijas, o didžioji dalis visuomenės, jo žiniomis, pritaria tokiai iniciatyvai. Tuo metu Uosto direkcija be jokio paaiškinimo esą laikosi principinės, kategoriškos neigiamos pozicijos, prisidengdama galimais uosto plėtros planais.
Pasak A. Vaitkaus, dar jam vadovaujant Uosto direkcijai ant molo pastatyta vyro su žuvelėmis skulptūra yra pavyzdys, kaip galima realizuoti ir švyturio projektą, nes tai yra ekspozicija, kurią esant reikalui galima patraukti. Meras akcentavo, kad švyturio kopija neturėtų būti navigacinis ženklas, o savivaldybė prie jo atkūrimo prisidėtų finansiškai.
„Tai būtų didžiulis simbolis, istoriškai didžiulė vertybė. Būtų dar didesnis traukos taškas mole. Nežinau, kodėl yra toks užsispyrimas“, – kalbėjo A. Vaitkus, anot kurio, jei ateityje būtų grįžtama prie išorinio uosto projekto, ši molo dalis tam visiškai netrukdytų.
Minėtąjį kreipimąsi inicijavusio ir pasirašiusio VšĮ „Šviesos ministerija“ direktoriaus Tomo Jačionio teigimu, švyturio kopija būtų mobili meno ir šviesos instaliacija. Jis demonstruodamas vizualizacijas teigė, kad projektas galėtų apimti du etapus – pirmojo metu švyturys būtų pastatomas dabar prieinamoje molo vietoje, o antrojo – sutvarkytoje autentiškoje vietoje, kuri dabar yra užtverta.
Pasak T. Jačiono, jūros vartus reikia prilyginti oro uostams, kuriuos esame išblizginę, o įplauka į uostą dabar esą dvelkia sovietmečiu.
Įstaigos vadovas teigė, jog iš valstybės neprašoma jokios finansinės pagalbos, nes projektas būtų įgyvendinamas visuomenės ir juridinių rėmėjų lėšomis. Prašoma tik sudaryti sąlygas „keturių inkaravimo sraigtų įgręžimui“ į molą.
„Labai keista, kai savivaldybė sako, kad reikia, žmonės pinigų neprašo, o uostas nori likti prie sovietinio paveldo. Tai pagrindinis įėjimas į valstybę iš jūros pusės. Turėtume susiimti visi ir į priekį pasistūmėti“, – teigė V. Kernagis.
Klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas sakė, jog tai yra visai Lietuvai, o ne tik miestui svarbi aktualija, kuriai trukdo tarpinstituciniai nesusipratimai. Anot jo, pirmas smuikas čia yra Susisiekimo ministerija, o kadangi jos vadovas Juras Taminskas jau viešai pareiškė, kad yra pasirengęs koordinuoti veiksmus tarp institucijų, tai esą jau yra yra proveržis.
„Lieka tikėtis, kad gražūs žodžiai taps darbais“, – teigė V. Grubliauskas.
Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras patikino, kad iš paveldo pusės nėra jokių trukdžių. „Tiesiog reikia žingsnių ir nelabai didelių finansų. Departamentas visaip padės“, – teigė jis.
Tuo metu Valstybinė kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė teigė, jog ši institucija apie tokią iniciatyvą neturi jokios nuomonės, nes neturi tyrimų, projekto. „Aš net ir dabar nesupratau, ar tai būtų tik instaliacija, ar bus atkurtas švyturys“, – sakė ji.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė tikino, kad ministerija palankiai vertina ir palaiko tokią iniciatyvą, nes sugrįžęs švyturys būtų „visos Lietuvos jūrinės istorijos simbolis, jūrinio identiteto ir istorinės atimties įprastinimas“. Anot viceministrės, „reguliacinės bazės ar sprendimo nereikia“, reikia tik glaudaus institucijų bendradarbiavimo ir atsakomybių pasidalinimo. Kartu ji pabrėžė, kad sprendimai neturėtų būti kliūtimi uosto ateities plėtrai.
D. Sujetaitė informavo, kad ministerija yra pavedusi Uosto direkcijai sudaryti susitarimą su savivaldybė dėl strateginių projektų, tad jame galėtų būti aptartos ir Baltojo švyturio atkūrimo sąlygos.
Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys tikino, kad klausimas yra svarbus, „jis turi valstybės idėją“, tad nebus stabdomas dėl direkcijos prieštaravimų. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad nebuvo paminėta, geopolitinė ir saugumo situacija, nes esą reikia vertinti žmonių srautus, susitelkimą, „kur tai galima daryti, o kur ne“.
Pasak L. Rudžio pristatyti du projekto etapai „stipriai keičia“ situaciją, nes anksčiau buvo kalbama apie „statišką statinį“. „Jei tai būtų instaliacija, turinti mobilumo elementą, tai gali labai pakeisti rezultatą“, – sakė jis.
„Iki šios dienos nebuvo geranoriškumo. „Ne“ sakė tik direkcija. Jei keičiasi pozicija, džiugi naujiena“, – konstatavo A. Vaitkus.
Tuo metu V. Grubliauskas pastebėjo, kad Susiekimo ministerija niekada nesakė „tvirto taip“. Būtent ji, anot parlamentaro, turėtų imtis lyderystės ir sukurti tarpžinybinę grupę, kuri išspręstų visus techninius klausimus.
Baigiant klausimo svarstymą V. Kernagis teigė, kad komitetas prie jo grįš kovą ir vykdys parlamentinę kontrolę bei aiškinsis, ką per tą laiką nuveikė Susisiekimo ministerija.
INFORMACIJA
Susisiekimo ministras Juras Taminskas palaiko iniciatyvą atkurti Klaipėdos Baltąjį švyturį ir ragina atsakingas institucijas ieškoti sprendimų, derančių su ilgalaike Klaipėdos uosto plėtra, teigiama trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime.
„Prieškariu ant šiaurinio molo Melnragėje stovėjęs Baltasis švyturys – vienas ryškiausių mūsų jūrinės valstybės simbolių, kurį turime prasmingai įamžinti ateities kartoms. Klaipėdos uostas yra Lietuvai strategiškai svarbi infrastruktūra, todėl kviečiu Uosto direkciją ir Klaipėdos miesto savivaldybę kartu ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti šio istorinio objekto atkūrimą ir ilgalaikius uosto plėtros planus“, – cituojamas ministras.
Ministro teigimu, šiuo atveju diskutuojama ne apie naujo navigacinio įrenginio Melnragėje statybą, o apie simbolinę, estetinę ir edukacinę funkciją turinčio istorinio objekto prikėlimą naujam gyvenimui. Net ir ilgalaikėje perspektyvoje planuojama Klaipėdos uosto plėtra esą neturėtų būti kliūtimi Baltajam švyturiui atkurti. Pasak J. Taminsko, siekiant įgyvendinti Baltojo švyturio atkūrimo idėją, būtinas glaudus institucijų bendradarbiavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas: Klaipėdos savivaldybė galėtų pateikti konkrečią projekto koncepciją, Uosto direkcija – įvertinti technines galimybes, saugios laivybos reikalavimus bei ilgalaikės uosto plėtros sąlygas, o Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas – istorinio švyturio atkūrimo pagrįstumą. Sprendimai dėl projekto įgyvendinimo ir jo finansavimo modelio būtų priimami tik gavus visų atsakingų institucijų vertinimus ir išvadas. Susisiekimo ministras esą yra pasirengęs koordinuoti dialogą tarp institucijų.
ISTORIJA
Baltasis švyturys stovėjo Šiaurinio molo gale. Jis buvo atidarytas 1884 m. gruodžio 16 d. Įrengtas ant paaukštinto molo galo, bokšto aukštis siekė 8,5 m, tamsiuoju paros metu švyturyje degė raudona šviesa, kurią skleidė 500 HK galingumo elektros žiburys. Baltuoju švyturys pavadintas dėl to, kad mūras buvo tinkuotas ir nudažytas baltai. Laikytas Klaipėdos simboliu, prie jo žmonės mėgo fotografuotis.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. sausį ir Baltąjį, ir Pietinio molo švyturį traukdamiesi susprogdino vokiečiai. Sovietiniais laikais švyturio nuspręsta neatstatyti, jo vietoje pastatyta geležinė konstrukcija.
Baltasis švyturys buvo pavaizduotas 1922 m., prieš Lietuvai prisijungiant Klaipėdos kraštą, išleistame vietinių pinigų banknote, vaizduotas prieškariniuose nepriklausomos Lietuvos pašto ženkluose, senesniuose atvirukuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis švyturys buvo pavaizduotas 200 litų banknoto, išleisto 1997 m., reverse.
Prieš metus Baltojo švyturio atkūrimo iniciatyvai taip pat pritarė Klaipėdos savivaldybės Jūrinių reikalų darbo grupė, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą