Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-23 |
Atsparumą Rusijos dezinformacijai stiprina ir gebėjimas spręsti savo visuomenės problemas – tokia mintis nuskambėjo Klaipėdos universiteto (KU) surengtoje diskusijoje Plungėje.
Ketvirtadienį Mykolo Oginskio dvaro žirgyne susitikę istorikai ir saugumo ekspertai aptarė Rusijos propagandoje naudojamus istorinius simbolius ir Lietuvos bei Europos Sąjungos (ES) galimybes atsverti manipuliavimą istorija. Kartu su Užsienio reikalų ministerija (URM) organizuotoje diskusijoje, skirtoje artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, atsparumą stiprinti siūlyta ir ruošiantis galimai grėsmei.
„Svarbiausia turėti žemės, šulinį, malkų ir degtukų“, – diskusiją apibendrindamas pastebėjo jos moderatorius, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis. Pokalbių metu jis priminė skirtingus santykių su Rusija laikotarpius ir klausė, ar ši valstybė dar gali kada nors pasikeisti.
„Šiandieniniame kontekste keistai skamba tokie kadaise buvę dalykai: bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija, ekonominiai ryšiai, abipusiai naudingas verslas. Dujos, nafta. Kultūriniai mainai. Visa tai išnyko“, – priminė prof. dr. V. Vareikis.
Pažinti save ir stiprinti Lietuvą
Kalbėdami apie atsaką į Rusijos įtaką, dalyviai dėmesį kreipė ir į pačios Lietuvos visuomenę. Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad demokratijos principai turi veikti nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje.
„Rusijoje jau užaugo visa karta gyventojų, kuri nežino, kaip veikia demokratija, todėl aš provokuodamas siūlau užmiršti Rusiją ir rūpintis, kaip pas mus įtvirtinti demokratiją, kurią iš mūsų buvo atėmusi Maskva“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Pasak jo, visuomenės atsparumui svarbu spręsti ir vidinius nesutarimus, nes priešiškos informacinės operacijos išnaudoja jau egzistuojančias įtampas.
„Paradoksalu, bet galbūt reikėtų mažiau galvoti apie Rusijos vadovą Putiną. Nesakau, kad turėtume mažiau pažinti Rusiją, tačiau svarbu geriau pažinti ir save – savo įtampas, problemas, iššūkius – ir bendromis pastangomis juos spręsti. Turime neleisti atsirasti įtampoms ir virtualioms kovoms, kurias prieš mus gali išnaudoti tiek Putinas, tiek kiti savo politinės naudos siekiantys veikėjai“, – sakė N. Maliukevičius.
Apie būtinybę daugiau dėmesio skirti pačios Lietuvos ateičiai kalbėjo ir istorikas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius. Diskusijoje jis kėlė socialinės padėties, emigracijos ir demografijos klausimus, ragindamas rūpinimąsi valstybės saugumu sieti su valstybės kūrimu ir žmonių gerove.
„Pasibaigus karui Ukrainoje, gyvenimas tęsis. Mes turime gyventi, išgyventi, išlikti. Bet tam reikia kurti save ir savo tautą, kurti Lietuvą. O ne vien žiūrėti į Rusiją ir baimintis: grėsmė, grėsmė, grėsmė. Žiūrėdami į Rusiją baimės akimis, stipresni netapsime“, – sakė A. Kasparavičius.
Pagalba Ukrainai ir pasirengimas krizėms
Susirinkę žiūrovai teiravosi, kokias pagalbos Ukrainai iniciatyvas savivaldybės bei bendruomenės galėtų įgyvendinti be didelių investicijų. Atsakydami dalyviai kalbėjo apie bendruomenių telkimą paramai, ukrainiečių vaikų ugdymą ir integraciją Lietuvoje. E. Papečkys pabrėžė ir Lietuvos patirties vertę – galimybę savo pavyzdžiu parodyti, kaip mūsų visuomenė keitėsi po nepriklausomybės atkūrimo.
Aptartas ir abipusis mokymasis – Lietuvos galimybės dalytis savo patirtimi bei Ukrainos sukauptos žinios civilinės saugos ir medicinos srityse.
Kitas auditorijos klausimas buvo apie tai, kaip savo bendruomenėse keisti vis dar egzistuojantį įsitikinimą, kad Lietuva karo atveju vis tiek neapsigintų. N. Maliukevičius ragino dėmesį telkti į pasirengimą įvairioms krizėms. Pasak politologo, šeimos veiksmų planas, atsargų paruošimas ir kiti konkretūs žingsniai gali mažinti baimę bei stiprinti saugumo jausmą.
INFORMACIJA
KU bendradarbiaujant su URM organizuotas renginys – viešų diskusijų, debatų ir paskaitų programos, skirtos artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dalis. Visoje Lietuvoje vykstančioje programoje Klaipėdos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai bei ekspertai kartu su regionų gyventojais aptaria Lietuvai svarbius Europos klausimus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą