Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-10-28 |
2022 m. vasario 17 diena. Klaipėdos savivaldybė pritaria Klaipėdos universitetinės (ne universiteto!) ligoninės perdavimui valstybei; tokiu būdu nebelieka jokių kliūčių, kad Klaipėdoje atsirastų Klaipėdos universiteto ligoninė, sujungus į vieną junginį Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos ligonines.
2023 m. sausio 2 d. Klaipėdos universiteto ligoninė pradėjo oficialią veiklą. Klaipėdos universiteto ligoninės veiklos pradžią ketvirtadienį, vasario 9 d., pažymėjo iškilminga ceremonija Klaipėdos koncertų salėje.
„Ne tik dėl to, kad buvo sujungtos net trys ligoninės, bet labiausiai dėl to, kad atsiranda dar vienas, trečias, mokslo ir medicinos pažangos centras, teikiantis aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Turime puikią galimybę nuo aršios dviejų centrų konkurencijos pereiti prie trijų centrų bendrystės“, – pokyčių svarbą akcentavo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
„Šalia Vilniaus ir Kauno atsiranda didelis mokslo ir medicinos centras, kuris, tikiuosi, taps traukos objektu ir praktikams, ir mokslininkams. Reikia dar nueiti ilgą kelią, kol naujoji ligoninė užims tinkamą vietą mokslo, medicinos pasaulyje ir pelnys pacientų pagarbą, bet pagrindas padėtas – dabar viskas darbuotojų ir vadovų rankose, kuriuos raginu įsitraukti kuriant medicinos ateitį“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Perdavus Klaipėdos universitetinę ligoninę 2022 m. vasario 17 dieną valstybei, oficialiai nutrūksta tuometinės Steigėjų tarybos veikla, tačiau nauja Stebėtojų taryba nesuformuojama. Nieko nėra daroma, niekas neprisiima atsakomybės už šį veiksmą. Tiesiog viskas paliekama savieigai.
Tuo tarpu prieš pat naujos Klaipėdos universiteto ligoninės funkcionavimą 2022 m. net du kartus – spalio ir lapkričio mėn. – įvyksta ligoninės naujos darbo apmokėjimo tvarkos keitimas, dėl kurio ligoninės darbuotojams mažiausiai 30 % padidinamos algos. Šią tvarką tvirtina tuometinė Klaipėdos universitetinės ligoninės Stebėtojų taryba, kurios legitimumą dėl ligoninės perdavimo valstybei galima kvestionuoti.
Pirmas klausimas valstybei? Arba praleista galimybė. Kodėl taip atsitiko, kad buvo prieita iki tokio taško, kai paskutinę akimirką prieš pat naujos ligoninės gimimą net du kartus formuojama nauja darbo užmokesčio politika, kuri vėliau labai reikšmingai veikia visą ankstyvąjį Klaipėdos universiteto ligoninės gyvenimą?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Klaipėdos ligoninių reorganizavimui 2022 m. balandžio 27 d., priimdama nutarimą Nr. 410. Pačias detalias reorganizavimo sąlygas 2022 m. birželio 21 d. patvirtino SAM kartu su dalininkais.
Trumpa koeficientų istorija. Klaipėdietiška versija. 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasirašyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis tapo istoriniu lūžiu Lietuvos medikų bendruomenei. Tai buvo pirmoji tokia masinė sutartis tarp SAM ir didžiųjų medikų profesinių sąjungų. Sutartimi buvo siekiama, kad gydytojų ir slaugytojų vidutinis darbo užmokestis šalyje pasiektų atitinkamai 3 ir 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Kad tai būtų pasiekta, sutartyje buvo užfiksuotos bazinio darbo užmokesčio (pastoviosios dalies) „grindys“ – minimalūs koeficientai pagal gydymo įstaigų lygius ir medikų kvalifikaciją. Žemiau šios ribos nė viena įstaiga mokėti nebegalėjo. Svarbiausia detalė Klaipėdos atveju: 2018 m. šakos sutartis įteisino principą, kad nacionaliniai susitarimai nubrėžia tik minimalią ribą. Įstaigos, turėdamos pakankamai finansinių išteklių, savo vietinėse kolektyvinėse sutartyse galėjo suderėti gerokai didesnius koeficientus.
Būtent tuo pasinaudojo tuometinė Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurioje vietiniu lygiu su profsąjungomis buvo pasirašytas medikams itin palankus atlyginimų modelis su aukštais koeficientais.
Apie tai feisbuke rašė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė, kuri KUL pertvarkos metu ėjo sveikatos apsaugos viceministrės pareigas: „Vyriausybės restruktūrizacija tokius specialistų darbo užmokesčio koeficientus 2022 m. nustatė, o kolektyvinė šakos sutartis dar nuo 2018, ir pačios istaigos jos turi laikytis. Deja, su ankstesniąja administracija Klaipėdos universitetinės ligoninės (veikė iki 2022 gruodžio 31 d. – AŠ pastaba) buvo nustatyta, su profsajungomis suderinta ir stebėtojų taryboje, kurioje buvo savivaldybės atstovai, patvirtinta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka su žymiai didesniais koeficientais. Ji skyrėsi nuo kitų gydymo įstaigų savo išskirtiniais koeficientais, kaip ir sako dabartinis direktorius. Tai yra pagrindinė priežastis. Ir visada, keliant darbo užmokestį medikams Lietuvoje, šiai ligoninei bus bėda. Už tai, kad nacionalinės taisyklės kuriamos ne pagal vieną įstaigą, o pagal visas visoje šalyje. Koeficientus reikia priderinti, o ne išskirtinius pasidaryti.“
Visa tiesa yra ta, kad analogiškai dideli koeficientai buvo ir tuometinėje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, tik apie tai viešai nebuvo kalbama. Ir ne tik šiose dviejose Klaipėdos ligoninėse. Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje taip pat buvo nustatyti daug didesni nei rekomenduojami baziniai koeficientai.
Antras klausimas valstybei? Arba pirma praleista galimybė. Kaip atsitiko, kad valstybė, kuri sveikatos apsaugos sistemoje pasižymi griežta finansinės drausmės kontrole, 2018 m. nesugebėjo įvesti vienodos unifikuotos sistemos visoms sveikatos apsaugos sistemos įstaigoms, tokiu būdu leisdama įstaigoms nusistatyti savo bazinius koeficientus, aukštesnius nei apibrėžta kolektyvinėje šakos sutartyje?
Tokia unifikuota sistema būtų sudariusi vienodas sąlygas visoms ligoninėms iš principo turėti vienodą bazinę apmokėjimo sistemą ir taip pat įgalinusi vienodas pradines sąlygas kurti kintamąją/motyvacinę dalį, pagal kurią būtų galima diferencijuoti kiekvieno darbuotojo indėlį kuriant papildomą vertę įstaigai.
Kodėl tai buvo svarbu padaryti nuo pat pradžių? Nes valstybė lėšų atlyginimų kėlimui skiria ne nuo tų koeficientų, kuriuos nustato įstaiga, o nuo tų bazinių nedidelių koeficientų, kurie nustatyti kolektyvinėje šakos sutartyje. Būtent tai ir yra kertine visų KUL dabartinių finansinių nesklandumų priežastimi.
Kodėl tai svarbu ir kaip tai palietė visą Klaipėdą bei Klaipėdos universitetinę ligoninę? Visų pirma, tai yra svarbu, nes lėšos atlyginimams didinti skiriamos ne nuo tokių koeficientų, kuriuos nusistato įstaiga, o pagal kolektyvinę šakos sutartį. Gydytojo koeficientas – 2,5, o slaugytojo su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu – 2,0; kitų specialybių – atitinkamai ir proporcingai žemesni.
Klaipėdos universiteto ligoninėje mažiausias gydytojo koeficientas yra 4,6, o visų slaugytojų – 2,9. Vadinasi, kai keliamos algos kiekvienais metais, pati ligoninė turi apmokėti darbuotojo algos kilimą virš 2,5 arba virš 2,0 (analogiškai ir kitų profesijų). Tai viena pagrindinių priežasčių, sąlygojusi ir sąlygojanti neigiamą Klaipėdos universiteto ligoninės finansinį rezultatą. Kita priežastis – nefinansuota reforma, kurią KUL įvykdė praktiškai savo lėšomis. Reformos kaina – mažiausiai 40 mln. EUR. Reikia pabrėžti, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2024 metais skyrė 3,2 mln. EUR darbuotojų išeitinėms. Tuo metu tai buvo svarus indėlis į ligoninės finansinę būklę.
Įdomu tai, kad ir Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje buvo susiklosčiusi analogiška situacija iki 2024 metų, tačiau įstaiga, matydama, kad eina į minusinį finansinį rezultatą, 2023 metų pabaigoje inicijavo bazinių koeficientų pakeitimo procesą. Ir nuo 2024 m. sausio 24 d. direktoriaus įsakymu, pritarus Stebėtojų tarybai ir nepritarus įstaigos profsąjungoms, pakeitė darbo apmokėjimo tvarką ir įvedė naują apmokėjimo tvarką, pagrįstą minimaliais šakos kolektyvinės sutarties reikalavimais.
Mano, kaip eilinio žmogaus, požiūris. Iš darbuotojo pusės akivaizdi nauda, kai yra didelis koeficientas. Jis savaime sukuria reikšmingo algos kėlimo garantiją kiekvienais metais, ypač tada, kai yra keliama alga nuo visos koeficiento dalies, kaip buvo 2024, 2025 ir bus 2027 metais KUL atveju. Didelio koeficiento buvimas savaime užkerta kelią bet kokiai darbdavio manipuliacijai kintamąja dalimi, kurios KUL nėra dėl didelių koeficientų. Kaip daromos darbdavio manipuliacijos? Didinama koeficiento 2,5 dalis tuo dydžiu, kuriuo kyla MMA, o atitinkama dalimi sumažinama kintamoji dalis. Apie tai daugybę kartų rašyta spaudoje. Tokiu būdu galutinis rezultatas – algos nekilimas. Lietuvoje yra daug įstaigų, kur tokiu būdu algos kilo arba kilo gerokai didesniu dydžiu, nei buvo skirta lėšų.
Būtent dėl tos priežasties ir labai nerimauja mūsų darbuotojai. Ir net pasiūlymas kintamąją dalį įrašyti į darbo sutartį, pavadinus fiksuota kintamąja ir pakartojus darbo sutartyje užtikrinimą, kad „fiksuota kintama dalis negalės būti keičiama be darbuotojo sutikimo“, nenuramino gilaus nepasitikėjimo pačia sistema ir istorine praktika. Žodį „kintamoji“ privalėjome palikti dėl juridinių dalykų, puikiai suvokdami lingvistinę termino „fiksuota kintamoji dalis“ prasmę.
Suprantame darbuotojus ir priimame tai. Todėl ir iškėlėme naują laikiną sprendimą vieneriems metams, kol bus pasiekta nauja kolektyvinė šakos sutartis 2028 metams. Naujas mūsų pasiūlymas – įšaldyti esamą tvarką vieneriems metams, nekelti algų, kad stabilizuotume finansinę įstaigos būklę, ir derėtis iš naujo 2027 metų rudenį. Derybos, diskusijos tiek su darbuotojais, tiek su profsąjunga tęsiasi.
Mano, kaip vadovo, požiūris. Kad atkurtume tvarią įstaigos finansinę būklę, mums būtina pradėti gyventi „pagal kišenę“ – tai yra kelti darbuotojų algas tokiu dydžiu, kiek mums skiria valstybė. Egzistuojanti tvarka to padaryti neleidžia, todėl reikia ieškoti sprendimų.
Suprantamas ir teisėtas kiekvieno darbuotojo lūkestis. Valstybė sukūrė tokias prielaidas, leidžiančias turėti didelius koeficientus, įrašytus į sutartį. Kodėl aš turiu jų atsisakyti? Pats sunkiausias klausimas. Ir tinkamo atsakymo į šį klausimą nėra. Suprantu, kodėl dėl šio klausimo mūsų susitikimų metu kyla daug klausimų, kodėl daug emocijų nukreipiama į dabartinę vadovybę, kuri yra tik tarpininkas tarp istorinių dalykų ir susiklosčiusios padėties.
Mūsų viltis. Darbuotojų istorinės ir esamos situacijos suvokimas bei sąmoningumas.
Vadovybės pozicija. KUL vadovybė prisiima atsakomybę už dabartinius valdymo sprendimus, tačiau negali viena panaikinti visų ankstesnių sprendimų finansinių pasekmių. Per tris metus sukurta efektyvi vadybos ir valdymo sistema, kurios efektyvumą įrodo skaičiai. Geriausiai tą iliustruoja KUL veikla iš karto po 2024 metų rugsėjo 10 dienos, kai sujungėme tris ligonines į vieną struktūrą. Įvedę naują vadybinį modelį, per paskutinį 2024 m. ketvirtį pasiekėme net 1,5 mln EUR efektą. To pasekoje kiekvieno iš paskutiniųjų keturių 2024 metų mėnesių finansinė veikla buvo teigiama. Dėl to neigiamą 2023 metų 12,3 mln. deficitą pavyko sumažinti iki 5,7 mln. EUR. Tai buvo įkvepiantis rezultatas visiems ligoninės darbuotojams po dvejų metų pokyčių verpetų.
To įkvėpimo pagautas 2024 m. Seimo SSR posėdyje paminėjau, kad sugebėsime išbristi iš skolų per 1,5 metų. Dabar akivaizdu, kad toks pasakymas buvo klaida, nes nepakankamai įvertinau didelių koeficientų poveikį 2025 ir 2026 metų rezultatams. 2025 metų koeficientai KUL vėl kilo nuo viso koeficiento dydžio ir tai sąlygojo ir sąlygoja neigiamą finansinį rezultatą, kuris tęsiasi iki šiol.
Sėkmingai vykdomas „Finansinio valdymo įgyvendinimo planas“, pasiekta daug gerų rezultatų mažinant įvairias su darbo užmokesčiu nesusijusias ir su darbuotojo sutartimi nesusijusias darbo užmokesčio išlaidas. Tie rezultatai pristatyti paskutinio dalininko posėdžio metu ir bus patikslinti lapkričio 5 dieną. Tačiau „dramblys kambaryje” yra tai, kad nuo visų išlaidų KUL darbo užmokesčio fondas yra 80 %, kai finansiškai tvarių šis skaičius yra 72–73 %.
Valstybės pasirinkimas. Valstybė turi padėti ir rasti garbingą bei orų būdą, kaip Klaipėdos universiteto ligoninei išeiti iš susidariusios padėties. Savaime suprantama, kad yra pats lengviausias būdas pasakyti „Vadovybė nesusitvarko“ ir „bus imtasi priemonių“.
Bet esmė labai paprasta.
Darbuotojo parašas ant darbo sutarties lieka. Lieka ir teisėti darbuotojo lūkesčiai. Tačiau ar lieka valstybės atsakomybė už jos pačios inicijuotos reformos pasekmes?
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Visame straipsnyje nėra nurodyta, koks gi tas „bazinis dydis”.
Iš tiesų, jis šiais metais yra 1798 Eur, o sekančiais bus 1843 Eur.
Tai jei mažiausias gydytojo koeficientas yra 4,6, o visų slaugytojų – 2,9, tai gydytojo alga yra mažiausiai 8270 Eur, o slaugytojo 5214 Eur.
Net ir atskaičius nuo tos sumos mokesčius, lieka pakankamai orus atlyginimas.
O juk čia – tik mažiausi atlyginimai, reiškia, kai kurie medikai gauna ir daugiau.
Taip kad nereikia stebėti, kad ligoninės finansai braška ir kad ji tikrai neišgali mokėti daugiau, nei vidutiniškai visoje Lietuvoje.
Čia turbūt reikia suprasti, kad prieš išmetami taip pasistengė ligoninių vadovai Janušonis su Sąlyga ?