Tarp įsitraukusiųjų į Smeltės kvartalo gyventojų skundų nagrinėjimą dėl šalia veikiančių uosto kompanijų veiklos atsidūrė ir miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas – ketvirtadienį ir jis sušaukė atsakingų tarnybų atstovus, kurie jau dalyvavo analogiškame pasitarime, vykusiame beveik prieš mėnesį.
Bene esminis skirtumas tarp tų pasitarimų buvo tai, jog Lietuvos transporto saugos administracija informavo taip pat įsitraukianti į reidus šiame kvartale, o Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pasiūlė politikams pagalvoti apie tai, kad čia būtų galima paskelbti triukšmo prevencijos zoną, jei iš tiesų yra įrodymai apie nuolatinius triukšmo viršijimo atvejus.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Klausimas labai sudėtingas vien kontrolės institucijų atžvilgiu, nes ne vien Savivaldybės kontrolėje jis yra. Smeltės bendrija skundus teikia visoms įmanomos institucijoms – iki pat Seimo kontrolierių. Pernai ir mes gavome nemažai skundų. Kontroliniai veiksmai vyksta, tačiau rezultatas kol kas nepasiekiamas toks, koks tenkintų bendriją. Turime gana siaurus įgaliojimus, tačiau bendradarbiavome su kitomis institucijomis. Vien kontrolė, kad ir kokia būtų intensyvi, ji yra tik penkta-septinta priemonė, jei pats ūkio subjektas neprisideda. Buvo ir geranoriškas „Kamineros” poelgis – pasižadėta ir tikrai intensyviai valytos gatvės, kai jomis vežti kroviniai”, – posėdžio metu sakė K. Vintilaitė.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas informavo, kad „Kamineros” krovinių terminalas neseniai padalino savo veiklą dviem subjektams, abu jie gavo aplinkosauginius leidimus iš Aplinkos apsaugos agentūros, tačiau bendras leistinas krovinių kiekis išliko toks pat, kaip buvo anksčiau.
„Kamineros” grupės akcininkas, miesto Tarybos narys Arūnas Tuma eilinį kartą patikino, kad įmonės siekia veikti taip, kad nekeltų nepatogumų gyventojams, tačiau „ne per vieną dieną viskas padaroma”.
„Jei išbyra krovinys ant gatvių – technika yra nupirkta ir iškart valo, dirbama ir kolektyvu, kad krovą vykdytų kuo tyliau. Garso slopinimo sienelė projektuojama, tik nežinau, ar šiemet bespės pradėti ją statyti, bet ji tikrai bus. Naktį kroviniai nebevežami, nors galime dirbti 24 valandas per parą. Deja, bet nėra bendruomenės noro kalbėtis. Susitikome, siūlėmė plauti, jei dulkiname, galbūt pakeisti langus, jei triukšmas girdimas. Sako tiesiog nedirbk. Manau, kad skundai nenustos, nes yra tam tikras žmonių sambūris, kuris nori to chaoso, artėja dar ir rinkimai”, – sakė A. Tuma.
K. Vintilaitė teigė, jog jos, kaip teisininkės nuomone, svarbiausia yra tinkamai užfiksuoti triukšmo lygio viršijimus jei jie yra – reikia „rimtai naudotis institucijomis, kurių duomenimis grindžiami tokie įrodymai”.
„Miesto Taryba tada galėtų gali priimti sprendimą šį rajoną paskelbti triukšmo prevencijos zona. O tada jau būtų prasti popieriai. Tuomet įmonės turėtų rengti priemonių planus ir realiai keisti padėti”, – sakė ji.
Pagal Triukšmo valdymo įstatymą Triukšmo prevencijos zona laikomos gyvenamosios vietovės teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Tokias zonas tvirtina savivaldybių tarybos.
Visada norint isspresti problema reikia pradeti nuo klausimo ar tikrai ta problema egzistuoja.Siuo atveju nei uostas,nei Tuma problemos nepripazista,VSC nieko negali(ogal nenori)ismatuoti,o savivaldybe niekaip negali apsispresti kieno puse palaikyti.Isivaizduokite kaip sunku apsispresti Vaitkui ar Tumai.Ar jie su gyventojais ar jie su savim
Neaiškūs vertelkos besivaikantys pelną ir vadinami verslininkais, tikrai nepasirūpins apvažiavimais ir pan., jiems tikrai niekad nerūpės(kaip ir dabar nerūpi)priemonės užtikrinančios verslo veiklos ekologiją, netrukdymą gyventojams ar naudą miestui. Taip pvz.buvo pastytas Fortumas kur pagailėta pinigų nutiesti trasas toliau nuo miesto ir šiukšles deginanti gamykla įkurta už 800 metrų nuo Pietinio miegamojo rajono, taip Vakarų krova pasistatė skystą, kiaurą angarą už 400 metrų nuo Fridrixo kanalo ir ten pilsto nuodingus Fortum kaminų dugno pelenus..Tarp kitko, tai pačiai Kaminerai darbo leidime (pati mačiau) numatyta, kad įmonė gali krauti tik sufasuotus-supakuotus krovinius. O jeigu krauna birius, dulkančius, teršiančius, tai įmonę reikia kelti į kitą vietą. Bet kur jie tau kels – viskas pinigą kainuoja. O tokie dėl cento pasismaugtų..Todėl kad ir gali bet nedaro. O ką jūs jiems?:D)
Diplomatijos reikia mokytis kai kuriems bendrijos nariams! Kur gyvenvietė, o kur Smiltelės gatvė! Minijos gatvė arčiau gyvenvietės. Tai pagal kai kurių narių norus ir Minijos gatve mašinos neturėtų važinėti? Seniai naktimis mašinos nevažinėja, visoms institucijoms skundai ir toliau rašmi, nors terminalas dirba laikantis visų normatyvinių aktu. Ir toliau terminalas dės visas pastangas, investuos į priemones kad veikla netrukdytu gyventojams. Laikas parodys kas čia bando išpūsti burbula, ar turi norą iš to darytis karjera!
Tu,ereli,pam iegok ,viena nakti,Smeltes kvartale,atsibusi apsikakojes,nuo triuksmo,galvosi kad karas prasidejo
Uostas ir miesto valdžia pataikaudama uostui pamažu užsikariavo Smeltes kvartalą (jau iš visų pusių), o dabar (tiksliau jau kuri laiką), dar tik sprendžia, kaip pagelbėti tame rezervate gyvenantiems. Atkirtę kvartalą geležinkeliu, atėmę išvažiavimą Pramonės gatve, vis dar plėtoja stacionarių nuotekų priėmimo įrenginius (p. Vaitkus melavo sakydamas kad čia tik laivyno bazės sandėliavimo pastatas), paviršinių nuotekų valymo įrenginius tarsi triukšmo gyventojai jau turi, taigi duokime dar ir „kvapo”. O kur dar numatoma plėtra tiesiant antrąją geležinkelio atšaką? Geležinkelio skleidžiamo triukšmo visuomenės sveikatos centras nesugeba išmatuoti beveik metus (dar meluoja kad gyventojai nepadeda). p. Tumai reikėtu pasimokyti diplomatijos (matyt vis dar gyvena 1990 metais), niekas chaoso nekelia, priešingai chaosas atsiranda iš „Kamineros” nakties metu, kaip metalas beriamas i laivą iš didelio aukščio. Antrinant „Kusametui” (berdamas metalą iš vagonų ar į sunkvežimius) gaunasi chaotiškas duetas.
‘