„Memelio miesto“ vystytojai ir Klaipėdos vadovai konstatavo, kad projektas juda į priekį, tačiau dar reikia išspręsti nemažai biurokratinių klausimų.

Tokią išvada suformuluota po pirmadienį vykusio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko ir „Memelio miesto“ vystytojų pasitarimo.

Jame kone daugiausia dėmesio buvo skirta išspręsti klausimą dėl „Memelio miesto“ teritorijoje esančių krantinių valdymo.

„Jos dabar priklauso uostui, o mes jas nuomojamės. Numatyta, kad krantinių nuomininkas jose turi vykdyti su uostu susijusią veiklą. Realiai tai yra laivų švartavimas ir laivų statyba ar remontas. Pastarąja veikla dabar ir užsiimame. Jei uostas ir toliau valdys krantines, jose negalima jokia kita veikla, o tai reiškia, kad ir „Memelio miesto“ detalusis planas nebus patvirtintas, nes projekto koncepcijoje tokia su uostu susijusi veikla nenumatyta. Todėl su meru ir aptarėme, ar įmanoma, kad krantinių valdytojas būtų miestas, o ne uostas“, – kol kas egzistuojančią problemą įvardijo „Memelio miesto“ projekto vystytojos bendrovės „Stemma Group“ atstovas Nerijus Tilindis.

Jis pabrėžė, kad jei krantines valdytų Klaipėdos savivaldybė, nebeliktų įpareigojimo, kad jose gali būti vykdoma tik su uostu susijusi veikla. „Tada galėtume finišuoti su detaliojo plano rengimu“, – teigė N. Tilindis.

Jis tvirtino iš V. Grubliausko išgirdęs pažadą, jog problema bus pradėta spręsti. Klaipėdos meras patikino, jog tai ir bus daroma.

„Neskubu džiaugtis, tačiau matau galimybių, jog miestas perimtų krantinių valdymą. Iš Uosto direkcijos, galima sakyti, siunčiami geri ženklai. Penktadienį Klaipėdoje lankysis susisiekimo ministras, su juo susitiksiu ir viena pokalbių temų bus tos krantinės. Savaime suprantama, jog dar nėra aišku, kokiais terminais, kokiomis apimtimis krantinės galėtų būti perduotos, tačiau gerų ženklų matau. Viliuosi, kad taip pašalinsime vieną kliūtį ir „Memelio miestas“ bus vystomas. Tačiau neskubu sakyti, kad krantinių valdymas bus atiduotas projekto vystytojams“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Atrodo, jog Klaipėdos vadovas ir „Memelio miesto“ vystytojai kol kas nesusikalba dėl projekto reikšmės.

„Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje iki 2030 metų numatyta, kad „Memelio mieste“ galėtų atsirasti mega objektas, kuris būtų svarbus ne tik visam regionui, bet dar ir 500 km spinduliu. Mums įdomu, koks turi būti šis objektas, kol kas jokio konkretumo. Tikimės, kad suburta tarpžinybinė darbo grupė, kuri kuruos visus miestui svarbius strateginius projektus, mums padės išsiaiškinti, kokį mega projektą turime įgyvendinti. Laukiame visų klaipėdiečių idėjų“, – teigė N. Tilindis.

Tačiau meras V. Grubliauskas tikino, jog mega projektas yra pats „Memelio miestas“.

„Mes suprantame, kad tai išskirtinis projektas ir jam reikia prioritetinio dėmesio. Nežinau, ką kalba ponas Tilindis, tačiau pirmiausia pati teritorija ir jos bendras išvystymas turi būti paskelbtas regioninės svarbos projektu“, – teigė V. Grubliauskas.

Anot jo, tokį statusą projektui gali suteikti tik Regioninės plėtos taryba, o paraišką jai pateikti Klaipėdos savivaldybė. „Tačiau reikia įvertinti, ar projektas atitinka visus keliamus reikalavimus“, – pabrėžė Klaipėdos meras. Regioninės svarbos statusas „Memelio miesto“ projektui suteiktų daugiau galimybių. Viena jų, pretenduoti į ES paramą, tikėtis kitų lengvatų, greitesnio įvairių dokumentų derinimo.

„Taip, įgyvendinant „Memelio miesto“ projektą yra daug ūkinių, buitinių klausimų, todėl mano potvarkiu ir įkurta tarpžinybinė darbo grupė, kuri turi padėti tuos klausimus išspręsti, suderinti. Ji prižiūrės ir kitus miestui svarbius projektus“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Jis pasidžiaugė, jog „Memelio miesto“ projektas tikrai juda į priekį. Tai patvirtino ir N. Tilindis. Anot jo, toliau vyksta detaliojo plano rengimo procedūros.

„Visuomenei buvo pristatyta detaliojo plano koncepcija, o dabar turime sulaukti pasiūlymų, paklausimų, į juos atsakyti ir koncepciją patikslinti, kad būtų galima pabaigti detalųjį planą. Jo sprendiniai vėl bus pristatyti visuomenei“, – teigė N. Tilindis.

„Memelio miesto“ teritorijos vystymo strategijoje numatytos kelios pagrindinės kryptys: turistų traukos centras su išsaugotais kultūros paveldo objektais bei naujais akcentais, administracinių pastatų kompleksas, paslaugų objektai – restoranai, salonai, išskirtinio būsto gyvenamieji namai, atvira poilsio ir pramogų zona.

Skaičiuojama, kad investicijos gali siekti 100 mln. eurų, o projektas visiškai pabaigtas iki 2030 metų.