Svarbu, Temos

„Memelio miestas”: kaimynai pasitinka priešiškai (21)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-09-03


Antradienį vykęs viešas teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto gatvės, Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detaliojo plano koncepcijos pristatymas sulaukė dėmesio tik iš savivaldybės darbuotojų, žurnalistų, architekto Edmundo Benečio ir greta planuojamos teritorijos veikiančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”).

Pastarosios atstovai detaliojo plano rengėjus užvertė klausimais, kurie rodė akivaizdų pasipriešinimą čia planuojamai veiklai.

Numatomas planuojamos teritorijos vaizdas nuo Jūrų muziejaus pusės.
Ką planuoja?

Parengtos koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentuose rašoma, kad „istoriniam užstatymui būdingą Danės krantinės posūkius atkartojančią užstatymo liniją” siekiama išlaikyti ir naujoje urbanistinėje kvartalo koncepcijoje.

Nors buvusio užstatymo linija buvo susiformavusi arčiau krantinės (čia buvo vieno aukšto su mansarda sandėliavimo pastatai), šiuo metu galiojantys teritorijų planavimo dokumentai riboja statinių statybą krantinėje iki buvusios AB „Laivitė“ teritorijos (esamo sklypo ribos). Tad čia numatoma galimybė statyti nebent laikinus statinius.

Šiuo metu planuojamoje teritorijoje yra 27 pastatai, iš kurių dauguma – gamybinės paskirties. Tarp minėtųjų pastatų keturi turi vertingųjų savybių. Visus juos numatoma išsaugoti – taip pat ir daug diskusijų keliantį Naujoji uosto g. 5.

Taip pat numatoma išsaugoti nuo uosto akvatorijos Atgimimo aikštės link vedančios, tarpukariu sodintos medžių alėjos fragmentą.

Kad nuo marių pusės būtų matyti buvę Teismo rūmai ir Liepų gatvės dominantės, planuojami „vizualiniai koridoriai vakarų – rytų kryptimi”.

Į būsimą „Memelio miesto” kvartalą planuojami trys pagrindiniai patekimo keliai: nuo Naujosios Uosto g. ir Naujojo Sodo g. sankirtos; nuo Naujosios Uosto g. ir Danės g. sankirtos (abi šias sankryžas numatoma rekonstruoti) bei įėjimas iš uosto pusės, kuris daugiausiai bus skirtas kruiziniais laivais atvykstantiems miesto svečiams, taip pat planuojamo viešbučio klientams.

Kartu numatoma ir Danės gatvėje sugrąžinti dvipusį eismą – tai, pasak „Memelio miesto” projektą ketinančios įgyvendinti „Stemma group” atstovo Nerijaus Tilindžio, buvo nulemta miesto planų po Atgimimo aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Teritorijos viduje numatoma drausti motorizuoto transporto eismą, išskyrus spec. tarnybas. Čia numatoma įrengti apie 1240 automobilių stovėjimo vietų požeminę aikštelę bei apie 240 viešųjų automobilių stovėjimo vietų antžeminėse aikštelėse.

Greta esamos krantinės Nr.22 uosto akvatorijoje numatoma suformuoti papildomą apie 2,3 ha sausumos teritoriją bei naują pirsą.

Įgyvendinant sprendinius bendro naudojimo erdvių, želdynų teritoriją planuojama padidinti iki 2 ha – jų būtų 2,2 karto daugiau nei dabar.

Planą rengiančios „Sweco Lietuva” atstovė Auksė Stanienė pristatymo metu detalizavo, kad planuojama daugiafunkcė teritoriją su uždarais perimetriniais kvartalais, kaip senamiestyje. Daugiaaukštės automobilio stovėjimo aikštelės numatomos palei Naujojo Sodo g. tęsinį. Gyvenamieji namai numatomi Dangės pusėje.

Ties Naujojo Uosto g. tęsiniu numatoma suformuoti laisvą valstybinės žemės sklypą, kuriame galėtų atsirasti nauji Uosto direkcijos ir savivaldybės pastatai.

Numatomas ir galimas pėsčiųjų tiltas per Dangę į piliavietės, dabartinio Kruizinių laivų terminalo teritoriją.

Vytautas Belickas, „Sweco Lietuva” Aplinkosaugos grupės vadovas, pristatydamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, teigė, kad pastačius tokį kvartalą, jo prieigose transporto srautai padidėtų iki 10-18 proc. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad gruntinis vanduo šioje teritorijoje yra 1,7-3 m gilyje, bet techninės šių laikų galimybės esą leistų čia įrengti požemines automobilių stovėjimo vietas.

Kokie klausimai ir pastabos?

Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas prašė paaiškinti, ar numatomame minėtajame valstybiniame sklype galimiems planams statyti savivaldybės ir Uosto direkcijos pastatus netrukdytų tai, kad apie 1,0217 ha teritorijos „dengia“ „Klasco” sanitarinės apsaugos zona (SAZ).

„Sweco Lietuva” atstovai patikino, kad dėl to neturėtų būti jokių kliūčių. O V. Belickas papildomai akcentavo, kad SAZ nustatymas nėra galutinis sprendinys, ją dar reikia dar įteisinti Nekilnojamojo turto registre. O planuojamam sklypui tokia sąlyga šiai dienai nėra įrašyta.

Uosto direkcijos Plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys savo ruožtu akcentavo, kad kai kurie „drąsūs sprendiniai” braižomi nesusitarus su direkcija dėl turtinių dalykų. Pavyzdžiui, kelias, anot jo, turėtų būti šiek tiek piečiau. Esą reikėtų susitarti dėl sklypų, kaip buvo ir piliavietės atveju dėl jau tiesiamos Priešpilio gatvės.

Vėliau jau klausimų-pastabų „koncerte” grojo vien „Klasco” atstovai. Bendrovės juristė teigė, kad jau ir šiandien šioje teritorijoje yra bloga situacija triukšmo atžvilgiu, o čia ketinama projektuoti gyvenamuosius namus.

Reaguodamas į tai, prie planavimo taip pat prisidėjęs UAB „Arches” architektas Edgaras Neniškis akcentavo, kad gyvenamoji zona koncentruojama atokesnėse sklypo dalyse, o kad nebūtų skersinių vėjų, projektuojami kvartalai. Numatytos urbanistinės priemonės esą suvaldys ir vėją, ir taršą, ir garsą.

Sulaukęs atsakymo, kad teritorijoje numatomas pastatų aukštingumas sieks nuo 18 iki 24 metrų, „Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas teigė, kad anksčiau išduotose projektavimo sąlygose buvo numatyti vieno-trijų aukštų pastatai.

Jis abejojo, ar dėl būsimo mašinų kiekio ir kruiziniams laivams skirtų autobusų nebus viršijamos triukšmo normos. O nuolat su įjungtais varikliai turintys prie krantinės stovėti dyzelinį kurą deginantys kruiziniai laivai esą irgi padidins taršą.

„Klasco” juristė dėstė, kad tikras teritorijos atvėrimas būtų tuo atveju, jei Uosto direkcija pastatytų kruizinių laivų krantinę, suformuotų žalias erdves, vaikų žaidimo aikšteles, o ne kiltų gyvenamieji namai.

„Čia numatomos dvigubai didesnės viešosios erdvės, visai kitokia kokybė. Atveriamos visos krantinės, kuriamas naujos kokybės daugiafunkcis kvartalas. Pliusas būtent tai, kad jis daugiafunkcinis. Tai bus gyvas kvartalas. Tikimės, kad poveikis miesto centrui bus ypatingai teigiamas, atsivers miestas į vandens erdves, ko labiausia trūksta miestui, ką akcentuoja ir užsieniečiai ekspertai. Tai bus kokybiškas urbanistinis Klaipėdos šuolis į priekį”, – taip į tokius teiginius reagavo vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika.

E. Neniškis savo ruožtu akcentavo, kad gyvenamoji statyba čia numatoma, nes dabar miesto centre trūksta kokybiško gyvenamojo būsto.

„Norint prikelti tokias teritorijas būtina multifunkcija, kad teritorija veiktų 24 valandas visus metus. Monofunkciniai dalykai yra klaida – kaip ir vien gyvenamoji teritorija čia būtų klaidingas sprendimas”, – sakė architektas, kartu klausdamas, kas sukurtų didžiausią pridėtinę vertę – dabartinė situacija, planuojamas kvartalas, ar „vėjų prapučiama vaikų žaidimo aikštelė”.

Numatomas planuojamos teritorijos vaizdas nuo Smiltynės jachtklubo pusės.

„Klasco” atstovams papildomai teiraujantis, ar buvo atliktos kokios nors studijos dėl gyvenamosios statybos poreikio, K. Macijauskas teigė, jog tokia teritorijos transformacija remiasi „gerąja pasaulio praktika”.

„Buvo užsakytos studijos, atvykit, parodysime. Turėjome olandus, norvegus, daug susitikimų, patys važiavome, žiūrėjome. Tokioje teritorijoje dieną turi dirbti verslo objektai, vakare turi sugrįžti miestiečiai. Dieną parkingai tarnautų darbuotojams, vakare – gyventojams”, – teigė „Stemma group” atstovas N. Tilindis.

Tačiau „Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas primygtinai pabrėžė, kad tokiu projektu „iššaukiamas automatiškas konfliktas” tarp uosto įmonių ir būsimų kvartalo gyventojų.

„Miestą keliate į uostą, uosto kompanijos su diena juk neišsikels. Pasižiūrėkite, kiek jos dabar sukuria pridėtinės vertės. Bus reikalaujama triukšmo, taršos mažinimo, spaus visas kompanijas, ne tik „Klasco”, – antrino šios įmonės juristė.

Reaguodamas į tai, N. Tilindis citavo rengiamo uosto bendrojo plano tekstinį sprendinį, pagal kurį visa uosto veikla privalo atitikti visus poveikio visuomenės sveikatai reikalavimus ir nedaryti neigiamo poveikio kaimyninėms teritorijoms.

A. Mureika savo ruožtu akcentavo, kad planuojamą teritoriją iš uosto išėmė ne dabartiniai jos nuomotojai, o Susisiekimo ministerija, naujame uosto bendrajame plane ji matoma analogiškai.


2019-09-03

21 komentarai apie “„Memelio miestas”: kaimynai pasitinka priešiškai”

  1. Kaip suprantu, Mureika pradeda svajoti apie naujojo kabineto langą su vaizdu į marias 🙂

  2. Taip uostas teršia, bet ar miesto savivaldybė sumažino taršą mieste kirsdama medžius?

  3. Šiandien grupė asmenų, t.y.berods trys komiteto nariai priėmė sprendimą dėl požeminių garažų statybos Atgimimo aikštėje iškertant visus medžius ir Danės gatvėje iškertant visus medžius, nes Muzikiniui teatrui reikia parkavimo. O ištikrųjų milijonų į kišenes… Projektų vertė vis didinama. Tai kam tų projektų labiausiai reikia? … Tarybos nariams ar visuomenei?

  4. Ar čia kaip į balių susikviečia prietelius ir neprietelius ir daro sau? …

    • SMS turėtų atsiųsti, kad Jūs būtumėt informuotas? Yra viešinama savivaldybės tinklapyje, tam skirtoje skiltyje. Jei rūpi – susirasit.

    • Savivaldybės puslapyje patys darbuotojai neranda, kai paskambinus paklausi kuriam gale ten kas patalpinta 😀 Tai kaip žmonės turi rasti? Aš irgi visiems galiu pasakyti kad ieškokite savivaldybės puslapyje! Ir kas? Po tokio viešinimo ateis du dalyviai galbūt… Tokių atveju pristatymas turi būti neužskaitomas, jeigu nedalyvauja bent 50 % Klaipedos gyventojų, kurie pašto dėžutėje gauna pranešimus apie būsimus viešus objektus ir atsako, teikia pasiūlymus, dalyvauja. Jeigu bus įstatymas ir reglamentuota kiek turi pristatyme dalyvauti gyventojų, tada bus pasistengta ir su viešinimu. Taip va, mielieji.

  5. „Jis abejojo, ar dėl būsimo mašinų kiekio ir kruiziniams laivams skirtų autobusų nebus viršijamos triukšmo normos. O nuolat su įjungtais varikliai turintys prie krantinės stovėti dyzelinį kurą deginantys kruiziniai laivai esą irgi padidins taršą“…. ką jis čia pasakė? kad tie didžiuliai kruiziniai laivai pastoviai stovėdami krante degina variklius\????? \rimtai??
    tai ko mes jų apsilankymais taip džiaugiamės?
    Klasko tegu rūpinasi savo triukšmu ir tarša.

    • Tai tie kruiziniai čia užsuka dėl kanalizacijos nuotekų atsikratymo ir pigiausio serviso. O pirkti pas mus nieko net neperka. Dar dūmai juodi iš laivo kamino eina.

  6. O aš tai norėčiau nuo danės gatvės iki pat vitės kvartalo matyti tik miestą, jokio uosto.

    • Ir šlagbaumai su užrašu: privati valda! Be jokių prieigų prie vandens. Juk pasaulyje tokios teritorijos yra neįperkamos, o Lietuvoje dalijamos, galimai už gerą kąsnį atitinkamai tam kas dalija… Tik tiek naudos, kad mažiau taršos, bet kinai turbūt vistiek ataslinks pamažu su savo smogu… 😀 Kur dingsime tada? Būsto nė veltui niekas nebeims. Šiuo metu tik Melnragės gyventojams bus gerai sumokėta ir dar galbūt plotus kitus gaus iškertant pušynus toliau … O likusiems miestiečiams kas? Tarša ir turto nuvertėjimas. Šiuo metu kyla nauji būsimi politikai kovotojai su tarša, o kas jiems, jiems kad tik į politiką patekti ir
      duonos turėti. Taip pat ir bendruomenių darinys KBA, su savo moliūgų šventėmis, būsimo politinio gyvenimo tęsinys kitame kailyje bet toje pačioje sistemoje… Norėtųsi viską pakeisti, bet visuomenė tokia naivi ir silpna, net nežino kas yra pilietinė galia, kurią šiuo metu pasinaudoja aukščiau minėtieji….

    • Paskaitykit, bevardi, straipsnį. Tai gal įskaitysit, kad tai bus atvira visuomenei vieta – kavinės, ofisai ir t. t. Paskaičius komentarus, tai toks jausmas, kad Klaipėdoje nieko negalima daryti, bet blogai jei nieko nedarai.

  7. Tik už ekologišką, švarų ir modernų miestą ! Paprasti žmonės palaiko Memelio miestelio atgaivinimą, o ne taršią Klasco krovą miesto centre. Juokingiausia, kad Klasco dėl taršos susirūpino, mat kruiziniai laivai teršia, kai tuo tarpu patys dėl taršos gadina gyvenimus miestiečiams, ką jau ką, bet jiems reikėtų mažiausiai veltis į tokias temas. Šiuolaikiniai miestai perkelia taršias įmones ne tik, kad iš miesto centro, bet kuo toliau nuo gyvenamųjų namų, tad galėtų pradėti dėliotis planą kur ir kada perkelti Klasco, nes žmonės sąmoningėja ir žino savo teises į sveiką ir saugią aplinką, tad tik laiko klausimas kiek dar žmonės kentės. Sako miestą keliatę į uostą, tai kad uostas skverbiasi gylyn į miestą ir tai dar jiems mažai, žmonėms reikia priėjimo prie vandens !

  8. Klasco poziuris mane varo i nevilti, kazkokie viduramziai, o ne XXIa. Geriau kroviniu normaliu ieskotu ir technologiju, o ne i Bangladesha lygiuotusi.

  9. Siūlau miesto biudžete numatyti geras algas Klasco vadukams. Smagu būtų,- uždaryti į stiklinę dėžę ir kalbančius demonstruoti urbanistiniuose forumuose. Kai jų nėra, vasarą kruizinių laivų turistam – homo sovieticus sapiens- miestas užsikaltų gražaus pinigėlio ir nebereiktų sukt galvos apie investicijų pritraukimą. Viską turime.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt