Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-12-18 |
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ieškota sprendimų, kaip padėti žvejams įveikti socialinius ir ekonominius padarinius, kuriuos sukels 2020 metams nustatyti dideli Baltijos jūros menkių bei vakarinės dalies silkių išteklių žvejybos apribojimai. Numatoma, kad dėl šių apribojimų susidarys laivynų pajėgumų perteklius.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Rengiamas naujas reglamentas iš dalies keistų du galiojančius teisės aktus – daugiametį Baltijos jūros žvejybos planą ir reglamentą dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EMFF) 2014-2020 metams. Teigiama, kad pakeitimas pirmiausiai sudarytų teisines prielaidas iš šio laikotarpio EMFF skirti finansavimą žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui. Pagal dabar galiojančias taisykles tokios priemonės negalima finansuoti nuo 2018 m. sausio 1 d.
Europos Komisijos pateiktas pradinis reglamento projektas nenumatė paramai gauti reikalingo žvejybos dienų skaičiaus keitimo, todėl Lietuvos žvejai nebūtų galėję pasinaudoti EMFF kompensacijomis už veiklos nutraukimą.
Taryboje pasiekus kompromisą, kad būtų skaičiuojamos 2017-2018 m. laivų jūroje praleistos dienos, Lietuva neprieštaravo bendrajam požiūriui, nes tokios nuostatos esą sudarys realias galimybes nemažai daliai Lietuvos laivų pretenduoti į paramą. Kartu Lietuva pabrėžė, kad norint padėti kuo didesnei daliai Baltijos jūros žvejybos sektoriaus reikia toliau dirbti dėl 2017-2018 m. aktyvių žvejybos dienų skaičiaus jūroje mažinimo.
Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojas ambasadorius Simonas Šatūnas, Taryboje pristatydamas Lietuvos žvejybos sektoriaus problematiką, pažymėjo, kad labai svarbu pratęsti ir EMFF paramos teikimą už laikiną žvejybos sustabdymą.
„Šioje tikrai išskirtinėje situacijoje tinkamos pagalbos įrankių reikia ir iš žvejybos visam laikui nesiekiantiems pasitraukti Lietuvos žvejams, todėl laikino žvejybos stabdymo priemonės pratęsimas galėtų prisidėti prie nuo krizinės situacijos Baltijos jūroje kenčiančių žvejų gerovės“, – pranešime cituojamas ambasadorius.
Europos Komisijos atstovai pažymėjo, kad nors šiame etape ir negali pritarti Tarybos bendrajam požiūriui, bet nusiteikę dirbti konstruktyviai, nes būtina skubiai veikti ir pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu.
Europos Parlamentas planuoja pateikti savo poziciją 2020 m. kovą.
Parašykite komentarą