[vc_row][vc_column][vc_column_text]Kelios dešimtys klaipėdiečių sausio 1-osios vidurdienį pratęsė prieš 31 metus gimusią tradiciją – rinkosi Kristijono Donelaičio aikštėje prie šio klasiko skulptūros taip paminėdami poeto gimtadienį.
Paminėjimą savo kalba pradėjęs kunigas Reinholdas Moras palinkėjo, kad šie metai būtų darbingi, būtų kuo mažiau apsileidėlių, apie kuriuos irgi rašė didysis lietuvių poetas. Kartu kunigas pabrėžė, jog Donelaitis eiles galėjo rašyti ir vokiškai, bet rinkosi lietuvių kalbą.
Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose (dabar Maiskojė apylinkė Kaliningrado apskritis) laisvųjų valstiečių šeimoje.
1736–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. Stalupėnų mokyklos muzikos mokytojas ir choro vedėjas, nuo 1742 m. mokyklos vedėjas (rektorius). 1743 m. spalio 21 d. įšventintas į kunigus Karaliaučiuje. Nuo 1743 m. iki mirties – Tolminkiemio klebonas.
Literatūrinį darbą K. Donelaitis pradėjo apie 1740–1743 m. Išlikusios 6 pasakėčios, spėjama, parašytos ankstyvuoju laikotarpiu. Tai pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje.
Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765–1775 m., tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Pats K. Donelaitis savo kūrybos nespausdino.
Martyno Vainoriaus nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”117586,117587,117588,117589,117590,117591,117592,117593,117594,117595,117596,117597,117598,117599,117600,117601″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir nežino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį.