Daugėjant įtariamųjų ratui ikiteisminiame tyrime dėl „Grigeo Klaipėda” ilgus metus į marias galimai leistų nevalytų nuotekų, bendrovės atstovai, regis, nusprendė pereiti į puolimą: žinoma advokatė Julija Viktorija  Flis savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė žinutę, jog „Grigeo” pateikė ieškinį savo darbuotojui, kuris minėtame ikiteisminiame tyrime yra liudytojas.

Tuo metu ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Gina Skersinskytė teigė apie tai nieko nežinanti, todėl ir komentuoti situacijos negalinti, o „Grigeo Klaipėda” portalui atsiųstame atsakyme sako, jog advokatė klaidina visuomenę.

„Atviros Klaipėdos” žurnalistei susisiekus su advokate J. Flis, pastaroji patvirtino, jog atstovauja minėtam „Grigeo Klaipėda” darbuotojui, tačiau esą kol negavo leidimo iš savo kliento, daugiau komentuoti situacijos be to, kas paskelbta feisbuke, negalinti.

„Aš parašiau savo klientui laišką, ar jis sutinka, ir jei sutinka, kokia apimtimi aš galiu plačiau paaiškinti žiniasklaidai”, – sakė advokatė. Jos teigimu, jau yra teismui parašytas prašymas, kad minėtas ieškinys nebūtų priimtas.

„Teisine prasme man atrodo visiškas absurdas, vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris ir nustatys, kas yra kalti, kas padarė žalą ir tada atitinkamai vyks procesas. Šiame etape mano klientas yra liudytojas ir kaip liudytojas jis turi specialų statusą, taip kaip tada išeina, kad spaudžia jį, kaip liudytoją?” – samprotavo advokatė.

Tuo metu prokurorė G. Skersinskytė sakė, jog šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl gamtai padarytos žalos įtariamųjų skaičius yra išaugęs iki septynių – kartu su juridiniu asmeniu pranešimai apie įtarimus jau pateikti 6 fiziniams asmenims.

Kartu ji teigė negalinti komentuoti advokatės pasisakymo, nes jos niekas apie „Grigeo Klaipėda” darbuotojui pareikštą ieškinį nėra informavęs.

„Man tokie duomenys nėra pateikti, todėl nieko komentuoti negaliu”, – sakė prokurorė.

„Grigeo Klaipėda”: ieškinys nesusijęs su tyrimu

Antroje dienos pusėje „Grigeo Klaipėda” portalui atsiųstame komentare teigia apgailestaujanti, jog „viešoje erdvėje vieno iš buvusių „Grigeo Klaipėda“ vadovų Jono Garalio advokatė atskleidžia Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenis”. Komentare teigiama esą informacija dėl ieškinio yra klaidinga, neturinti nieko bendra su prokuratūros atliekamu tyrimu dėl galimos Kuršių marių taršos.

„Grigeo Klaipėda“ atkreipia dėmesį, kad bendrovė dar pernai vasarą pateikė prašymą Klaipėdos apygardos prokuratūrai inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl buvusių vadovų veiksmų dėl bendrovės turto iššvaistymo ir žalos jai padarymo (Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis). 2019 m. gruodžio 6 d. buvo pateiktas teismui „Grigeo Klaipėda“ ieškinys jiems dėl 1,3 mln. eurų žalos atlyginimo. Kitą savaitę bendrovė pateiks dar vieną ieškinį buvusiems vadovams dėl 1,55 mln. eurų žalos atlyginimo”, –  rašoma atsiųstame komentare.

Jame cituojamas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas (nuotr.) sako, jog kalba eina apie ieškinį buvusiems vadovams, kurie buvo atleisti iš pareigų dėl padarytos žalos įmonei dar praėjusių metų viduryje.

„Buvę vadovai, kaip įtariama, žaliavas popieriaus gamybai pirko brangiau iš su jais susijusių įmonių ir dėl to padarė didelę žalą „Grigeo Klaipėda“. Ieškinys buvusiems vadovams nėra susijęs su atliekamu prokuratūros tyrimu dėl galimos Kuršių marių taršos. Tai yra dvi skirtingos bylos“, – cituojamas T. Eikinas.

Komentare taip pat teigiama, jog galima buvusių vadovų nusikalstama veika, pasireiškusi bendrovės turto švaistymu bei sistemingu veikimu prieš bendrovės interesus, o taip pat nusikalstamu (aplaidžiu) savo pareigų nevykdymu truko devynerius metus – nuo 2011-ųjų iki 2019 metų pavasarį.

„Grigeo Klaipėda“ žada artimiausiu  metu paskelbti vidinės tyrimo komisijos išvadas dėl bendrovės leidžiamų nuotekų.

Žiniasklaidos duomenimis, tarp naujųjų įtariamųjų yra ir pats T. Eikinas.

INFORMACIJA

Dėl galimos „Grigeo Klaipėda” taršos tyrimą Klaipėdos prokurorai pradėjo sausio viduryje, gavę patikimos informacijos iš neįvardijamų šaltinių bei kartu su kitų institucijų atstovais per slapą operaciją esą suradę Dumpiuose esančiuose bendrovės valymo įrenginiuose paslėptą vamzdį, kuriuo nevalytos nuotekos tekėjo į marias. Dėl šio skandalo kilo didžiulis sujudimas visoje šalyje, pasipylė nemažai naujų pranešimų apie galimus kitus taršos objektus, daug priekaištų dėl esą aplaidaus darbo sulaukė ir aplinkosaugininkai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, dalyvaudamas uostamiestyje sausio pabaigoje vykusiame politikos forume, žadėjo tęsti pradėtą struktūrinę aplinkos apsaugos reformą. 

Ketvirtadienį „Grigeo Klaipėda“ pranešė, kad kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydama parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą. Bendrovė tikina taip siekianti išsiaiškinti žalos gamtai, kai  į „Klaipėdos vandens“ apvalytų nuotekų kolektorių buvo leidžiama dalis biologiškai neišvalytų nuotekų, mastą bei yra pasirengusi kaip galima greičiau atkurti pirminę aplinkos būklę arba atlyginti jai padarytą žalą.

„Kaip jau minėjome anksčiau, nebėgame ir nebėgsime nuo atsakomybės, jaučiame pareigą atlyginti padarytą žalą. Tikimės Aplinkos apsaugos departamento bei kitų atsakingų institucijų bendradarbiavimo, kad kaip galima greičiau būtų atkurta pirminė aplinkos būklė“, – pranešime cituojamas „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius T. Eikinas.

Pateiktame rašte prašoma nurodyti ir priemonių plano įgyvendinimo terminus, o žalą nustatyti remiantis ekspertiniais skaičiavimais pagal vandens išleidimo į Kuršių marias vietoje paimtų mėginių rezultatus bei nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas.

„Esame atviri, tad bendradarbiaujame su prokuratūra, teikiame visą reikiamą informaciją bei pagalbą. Taip pat šiuo metu rengiame aplinkosaugos priemonių planą, kad panašūs atvejai nepasikartotų“, – teigia T. Eikinas.