Nuo aplinkosaugininkų ryšių su vietos verslininkais, jų mažų atlyginimų –  iki naujo jau šiandien Seime žadamo priimti įstatymų paketo; nuo rengiamo projekto, sugrąžinsiančio neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams daugiau galių –  iki taršos leidimų išdavimo: tai tik maža dalis temų, kurias pirmadienio vakare Klaipėdoje vykusio politikos forumo dalyviai per pusantros valandos bandė aptarti, nors į renginio organizatorių pavadinime iškeltą klausimą „Ką daryti, kad aplinkosauga iš tiesų saugotų gamtą?” atsakymo iš esmės taip ir nepateikė.

Ką atskleidė aplinkosaugos skandalai?

Prieš tiesioginę transliaciją – Jonavos mero asmenukė atminčiai. Palmiros Mart nuotr.

Forume dalyvavusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, šalyje vienas po kito pasipylę ekologiniai skandalai yra pastarųjų 10 metų vykdytos liberalios aplinkosauginės politikos pasekmė. Esą tam pasitarnavo 2010 metais padaryti įstatymų pakeitimai, kurie, pasak ministro, liberalizavo aplinkosaugininkų veiklą taip, kad verslui būtų sudarytos palankios sąlygos pritraukti daugiau investicijų, o aplinkosaugininkų funkcijos būtų sumažintos iki minimumo.

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas klaipėdietis Simonas Gentvilas paprieštaravo ministrui, neveiklumu pirmiausia apkaltinęs pačius aplinkosaugininkus bei teigęs, jog jų kompetencijos „yra milžiniško spektro”, o aplinkosauga Lietuvoje „yra sudegusi kaip Pilėnai”.

Klaipėdos Marių bendruomenės pirmininkės Ligitos Girskienės nuomone, pagrindinė problema, tebesitęsianti dar nuo sovietmečio, yra ta, jog vietos verslo įmonių atstovai yra tampriais ryšiais susiję su aplinkosaugininkais.

„Kyla įvairių klausimų, kai matai tuos pačius aplinkosaugininkus esant kartu su stambių įmonių vadovais Rotary klubuose ir kitur”, – sakė ji.

Iš dalies jai pritarė ir Jonavos meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, irgi pirmiausia šalį sukrėtusiuose aplinkosaugos skandaluose įžvelgęs žmogiškąjį faktorių.

„Nesakau, kad visais atvejais, bet, matyt, yra susigyvenimas tikrinamojo ir tikrintojo, atsiradęs kažkoks tai ilgalaikis santykis”, – sakė M. Sinkevičius.

Mokslininkė iš Kauno technologijos universiteto Žaneta Stasiškiene atkreipė dėmesį į nepakankamą specialistų, kurie verslo įmonėse yra atsakingi už aplinkosaugą, kvalifikaciją, o Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas Alfredas Šepštas teigė, esą į visus klausimus atsakys prokuratūroje vykdomas tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda”.

Pasak A. Šepšto, patys aplinkosaugininkai neturėjo galimybių rasti paslėpto vamzdžio, o skirtumas tarp paimamo vandens ir išleidžiamų nuotekų minėtoje įmonėje esą buvęs nuolat tikrinamas ir didelių nukrypimų nuo normų nepastebėta.

Priekaištai ir aplinkosaugininkams, ir miesto merui

Visgi forume uostamiesčio aplinkosaugininkai susilaukė nemažai priekaištų dėl savo neveiklumo ir iš pačių forumo dalyvių, ir iš gausiai į Ievos Simonaitytės biblioteką susirinkusių klausytojų.

Buvusi miesto tarybos narė Lilija Petraitienė priminė atsainų paties A. Šepšto požiūrį į pranešimus apie miesto centre, Liepų g. aptiktą UAB „Ekonovus” atliekų sąvartyną.

„Na, vamzdžio galėjo nematyti, bet „Ekonovus” sąvartyno miesto centre nematyti – tai yra tiesiog požiūris į tarnybą „, – sakė L. Petraitienė.

Tuo metu Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas Gintaras Ramašauskas teigė, jog šiuo metu Lietuvoje yra sukurta struktūra, „kaip aplinkosauga saugo verslą”, o miesto tarybos narė Nina Puteikienė citavo buvusį aplinkos ministrą, kuris esą sakęs, jog aplinkosauga negali kenkti verslui, o pati klausė, „ar verslas gali kenkti aplinkosaugai?”

„Tai yra ne „Grigeo” klausimas, tai yra sistemos klausimas, tai yra verslo suaugimo su valdžia klausimas”,  – teigė N. Puteikienė, pridūrusi, jog už jos stovi miesto tarybos narys, turintis įmonę uoste, kuri irgi esą teršia aplinką.

Žinoma gamtosaugininkė Dalia Žukienė kartu su L. Girskiene priminė Klaipėdos savivaldybės bei miesto mero Vytauto Grubliausko atsakomybės stoką bei vardijo svertus, kuriuos jiems suteikia Savivaldos įstatymas, tačiau kuriais uostamiesčio valdžia nesinaudoja.

Kad savivalda iš tiesų nėra bedantė aplinkosaugos srityje, įrodė trumpas, susirinkusiųjų plojimais palydėtas Klaipėdos rajono vicemerės Audronės Balnionienės pasisakymas, jog rajono taryba neįsileido jau minėtos UAB „Ekonovus“ į Gargždus.

Forumą tiesiogiai transliavo Laisvės TV, Delfi TV ir Lietuvos ryto TV.